141. Ata janė qė presin se ē’po ju ngjanė juve. Nėse me ndihmėn e All-llahut ngadhėnjeni, ata thonė: “A nuk ishim me ju?” E nėse jobesimtarėve u takon ndonjė fitim, ata thonė: “A nuk mbizotėruam ne mbi ju (por nuk deshtėm tė mposhim0 dhe penguam prej jush besimtarėt!” All-llahu do tė gjykojė mes jufsh ditėn e gjykimit. All-llahu krrsesi nuk iu mėndėson jbesimtarėve mbizotėrim tė pltė mbi besimtarėt.  

142. Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr t’u dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun.  

143. Ata janė tė luhatshėm ndėrmjet atij dhe atij (besimit dhe mosbesimit) e nuk janė asme ata (me jobesimtarėt). Po atė qė e mposht All-llahu, ti nuk mund tė gjesh shpėtim pėr te.  

144. O ju qė besuat, mos zini miq jobesimtarėt e t’i lini manash besimtarėt! A doni t’i sillni allahut argument tė qartė kundėr vetės! 

145. S’ka dyshim, munafikėt do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund0 tė zjarrit dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės, 

146. Pėrveq atyre qė u penduan, u pėrmirėsuan, iu pėrmbajtėn All-llahut (mėsimeve tė Tij) dhepraktikojnė sinqerisht fenė e tyre pėr All-llahun. Tė tillėt do tė jenė bashkė me besimtarėt, e All-llahu ka pėr t’iu dhėnė besimtarėve shprblim tė madh.  

147. ēfarė ka All-llahu me dėnimin tuaj? E falėnderuat dhe i besuat? (e para nuk i pakėson sundimin e as e dyta nuk ishton) All-llahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm.