171. O ithtarėt e librit, mos teproni nė fenė tuaj dhe mos thuani tjetėr gjė pėr All-llahun, pėrveē asaj qė ėshtė e vėrtetė. Mesihu Isa, bir i merjemes, ishte vetėm i dėrguar i All-llahut. Ishte fjalė e Tij (bėhu) qė ia drejtoi Merjemes dhe ishte frymė (shpirt) nga Ai. Besonie pra All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij e mos thoni: “Tre” (trini). Pushoni (sė thėni), se ėshtė mė mirė pėr ju. All-llahu ėshtė vetėm njė All-llah; larg qoftė asaj qė Ai tė kektė fėmijė. ē’ka ka nė qiej dhe nė tokė ėshtė vetėm e Tij. Mjafton qė All-llahu ėshtė planifikues i pavarur.  

172. Mesihu nuk tėrhiqet prej asaj se ėshtė rob i All-llahut, nuk tėrhiqet as engjėjt mė tė zgjedhur. Kush tėrhiqet prej adhurimit ndaj Tij dhe bėn mendjemadhėsi, Ai so t’i ringjallė dhe do t’i tubojė tė gjithė pranė Tij.  

173. E pėrsa i pėrket atyre qė besuan dhe vepruan mirė, Atyre do t’ju pėrmbushet shpėrblimi i e merituar, por edhe do t’iu shtohet prej dhuntisė sė Tij. Pėrsa i pėrket atyre qė u tėhoqėn dhe mbajtėn veten kryelartė, ata do t’i ndėshkojė me njė ndėshkim fort dhėmbshėm dhe pos All-llahut nuk do t’i gjejnė vetes as mbrojtės as ndihmės.  

174. O ju njerėz, juve ju erdhi nga Zoti juaj argument dhe Ne ju zbritėm dritė tė qartė.  

175. Ata qė i besuan All-llahut dhe iu pėrmbajtėn Atij (librit tė Tij), Aido t’i fusė nė mėshirėn (Xhennetin) e Tij dhe do t’i gradojė e do t’i udhėzojė pėr nė rrugė tė drejtė.