6. O ju qė besuat! Kur
doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri
nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni
xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė
udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė
nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni
tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) tiu sjellė
ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron tju pastroj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė ti
falėnderoheni.
7. Pėrkujtoni
dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e
pat marr prej jush kur thatė: Dėgjuam e respektuam. Kinie
frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė
zemra).
8. O ju qė besuat!
Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn,
dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e ti shmangeni drejtėsisė; bėhni
tė drejtė se ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Alahun se All-llahu di
holėsiht pėr atė qė veproni.
9. Atyre qė besuan
dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė
madh.