6. O ju qė besuat! Kur doni tė ngriteni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjt. Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim,ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja. All-llahu nuk dėshiron (me obligim pėr abdest e larje) t’iu sjellė ndonjė vėshtirėsi, por dėshiron t’ju pastroj tė mirėn e Tij ndaj jush e qė t’i falėnderoheni.  

7. Pėrkujtoni dhuntinė e All-llahut, qė ju dha (fenė Islame) dhe zotimin e Tij, tė cilin e pat marr prej jush kur thatė: “Dėgjuam e respektuam”. Kinie frikė All-llahun, pse All-llahu i di shumė mirė tė fshehtat nė gjoksa (nė zemra).  

8. O ju qė besuat! Bėhuni plotėsisht tė vendosur pėr hir tė All-llahut, duke dėshmuar tė drejtėn, dhe tė mos u shtyjė urrejtja ndaj njė populli e t’i shmangeni drejtėsisė; bėhni tė drejtė se ajo ėshtė mė afėr devotshmėrisė. Kinie dro Alahun se All-llahu di holėsiht pėr atė qė veproni.  

9. Atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, All-llahu u premtoi falje pėr mėkate dhe shpėrblim tė madh.