14. Ne e morėm zotimin dhe tė atyre qė thanė: “Ne jemi nesara” e edhe ata e harruan njė pjesė tė saj me tė cilėn ishin udhėzuar, andaj Ne kemi ndėrsyer armiqėsinė e urrejtjen ndėrmjet tyre deri nė dtėn e kijametit. E mė vonė All-llahu do t’injohtojė ata me atė qė bėnė.  

15. O ithtarė tė librit, juve ju erdhi i dėrguari Jonė qė ju sqaron shumė nga ajo qė fshihnit prej librit, e pėr shumė nuk jep sqarime. Juve ju erdhi erdhi nga All-llahu dritė, dhe libėr i qartė.  

16. All-llahu e vė me atė (me Kur’anin) nė rrugėt e shpėtimit atė qė ndjek kėnaqėsinė e tij dhe me ndihmėn e Tij i nxjerr ata prej errėsirave nė dhe i udhėzon nė njė rrugė qė ėshtė e drejtė.  

17. E mohuan (e bėnė kufr) tė vėrtetėn ata qė thanė se: “Zot ėshtė ai, Mesihu bir i Merjemes” Thuaju: “ Nėse dėshiron All-llahu ta shkatėrrojė Mesihun, birin e Merjemes, nėnėn e tij dhe gjithė ē’ka nė tokė, kush mund ta pengojė atė?” Vetėm Atij i takon pushteti i qiejve, i tokės dhe ē’ka mes tyre. Ai krijon ēdo gjė qė dėshiron. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm pėr ēdo gjė.