37. Ata pėrpiqen tė
dalin nga zjarri, por skanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė
pėrhershėm.
38. Vjedhėsit dhe
vjedhėsit preniu duart, si shpagim i veprės qė bėn, (kjo masė ėshtė) dėnim nga
All-llahu. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ligjdhėnės i urtė.
39. E kush pendohet pas punės sė keqe (vjedhjes) dhe pėrmirėsohet,
ska dyshim, All-llah ia pranon pendimin, All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė
mėshirues.
40. A nuk di se
All-llahu ėshtė Ai qė sundimi i qiejve dhe i tokės ėshtė vetėm iTij, andaj Ai
dėnon atė qė do dhe e falė atė qė do. All-llahu ėshtė i
plotfuqishėm pr ēdo gjė.
41. O ti i dėrguar!
Tė mos brengos vrapimi nė mosbesim i tyre qė me gojėt e tyre thanė: Ne kemi
besuar, e zemrat e tyre nuk kanė besuar (munafikėt), e as i tyre qė janė
jehudi, tė cilėt shumė i pėrgjigjen gėnjeshrės dhe shumė e dėgjojnė (fjalėn)
njė populli qė nuk vjen te ti, ata janė qė i menjanjojnė fjalėt pas vėnies sė
tyre nė vendin e vet ( nga ana e All-llahut) e thonė: Nėse u jepet kjo,
pranoni, e nėse nuk u jepet,atėherė refuzoni.