42. Janė ata qė i pėrgjigjen tė pavėrteės dhe hanėshumė haramin (ryshfetin). Nėqoftė se vijnė te ti (pėr ndonjė gjykim), gjyko mes tyre ose hiqu tyre. nėse prapsesh prej tyre (nuk gjykon), ata nuk mund tė sjellin ty kurrfarė dėmi. Po nėse gjykon ms tyre, gjyko drejtė; All-llahu i do tė drejtit.  

43. E si kėrkojnė ata gjykimin tėnd, kur ata kanė Tevratin, e nė tė cilin ėshtė vendimi i Allauhut, e pastaj ata refuzojnė mė vonė atė (vendimin tėnd)? Ata nuk janė besimtarė.  

44. Ne e zbritėm Tevratin, nė tė cilin ėshtė udhėzimi i drejtė dhe drita. Sipas tij gjykuan ndaj atyre qė ishin jehudi, pejgamerėt qė ishin tė bindur, gjykuan edhe dijetarėt e devotshėm e paria fetare, ngase ishin tė obliguar ta ruanin librin e Allauhut dhe ishin mmbrojtės tė tij. Prandaj, mos u frikėsoni nga njerėzit, vetėm Mua tė mė frikėsoheni dhe mos i ndėrroni argumentet e Mia pėr pak send. E kush nuk gjykon me atė qė zbriti All-llahu, ata janė mohues.  

45. Ne u caktuam atyre nė tė (nė Tevrat) kundėrmasat ndėshkuese: njeriu (mbytet) pėr njeriun, syri pėr syrin, hunda pėr hundėn, veshi pėr veshin,dhėmbi pėr dhėmbin, por edhe plagėt kanė kundėr masė. E kush e falė atė (hakmarrjrrjen), ajo ėshtė shpagim (nga mėkatet) pėr tė. E kush vendos sipas asaj qė zbriti All-llahu, ata janė mizorė (tė pa drejt).