65. Sikur ithtarėt e librit tė besonin dhe tė ruheshin (naramit), Ne do t’ua shlyenim mėkatet e tyre dhe do t’i fusnim nė Xhennete me pėrjetime tė begatshme.  

66. Dhe, sikur ta zbatonin Tevratin, Inxhilin dhe Kur’anin, qė u zbritėn nga Zoti i tyre, ata do tė kishin furnizim me bollėk nga qielli dhe toka. Ështėnjė grup i drejtė (i matur) prej tyre, por ėshtė e keqe ajo qė punojnė shumica prej tyre.  

67. O ti i dėrguar! Komunikoje atė qė t’u zbrit prej Zotit tėnd, e nėse nuk bėn (kumtimin nė tėrėsi), atėherė nuk e ke kryer detyrėn (revelatėn-risalen). All-llahu tė garanton mbrojtjen prej njerėzve (prej armiqve). All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin qė mohon.  

68. Thuaj: “O ithtarė tė librit, junuk jeni asgjė (nė fe) derisa tė mos zbatoni Tevratin, Inxhilin dhe atė qė ju zbriti nga Zoti i juaj. E kjo qė t’uzbrit ty nga Zoti yt do tė shtojė te shumica prej tyre rezistencė e mohim. Po ti, mos u keqėso pėr popullin qė nuk beson.  

69. S’ka dyshim se kush e beson All-llahun (sinqerisht) e beson ditėn e gjykimit dhe bėn vepra tė mira, qoftė prej atyre qėbesuan, prej jehudivė, prej sabiinėve (tė krishterė qė adhurojnė yjtė), prej tė krishterėve, pėr ta nuk do tė ketė frikė as pikėllim (me kusht qė tė kenė pranuar tė dėrguarin e fundit- Muhammedin).  

70. Ne patėm marrė besėn prej beni israilve, atyre u dėrguam pejgamberė, por sa herė qė u erdhi atyre ndonjė pejgamber qė (me mėsime) nuk u pėlqeu epsheve tė tyre, ata disa prej tyre i pėrgėnjeshtruan, kurse disa tė tjerė i mbytėn.