28. Jo, (s’ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s’ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė.  

29. Ata thanė: “Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.  

30. Dhe, sikur t’i kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: “A nuk ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė?” Ata thonė: “ Po, pėr zotin tonė!” thotė: “Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!” 

31. Ata qė pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė humbur pėrderisa t’u vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: “tė mjerėt ne pėr atė qė lėshuam” (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.  

32. Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. S’ka dyshim se bota tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni? 

33. Ne dimė se ty tė brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnėty, por ata mizorė mohojnė argumentet e All-llahut.  

34. Janė pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj s’ka kush qė ndryshon fjalėt (premtimet) e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrgarve (edhe ti do tė ndihmohesh sikurse ata).  

35. Por, nėse refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe , ti kėrkoje, nėse ke mundėsi, ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e t’u sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti s’mund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).