28. Jo, (sėshtė
ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe
sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e ska dyshim,
ata janė gėnjeshtarė.
29. Ata thanė: Nuk
ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė rigjallemi.
30. Dhe, sikur ti
kishte parė ata kur tė ndalohen para Zotit tė tyre e u thuhet atyre: A nuk
ėshtė kjo (ringjalja) e vėrtetė? Ata thonė:
31. Ata qė
pėrgėnjeshtruan se do tė takohen me All-llahun (nė ditėn e gjykimit) kanė
humbur pėrderisa tu vijė momenti (kijameti) befas e tė thonė: tė mjerėt ne
pėr atė qė lėshuam (nga punėt e mira nė dynja), e duke i bartur gabimet e veta
nė shpinė, dhe, e shėmtuar ėshtė ajo qė bartin.
32. Jeta e kėsaj
bote nuk ėshtė gjė tjetėr vetėm se njė pėrjetim e mashtrim. Ska dyshim se bota
tjetėr ėshtė mė e dobishmja pėr ata qė ruhen. A nuk logjikoni?
33. Ne dimė se ty tė
brengos ajo qė thonė, e ata nuk tė gėnjejnėty, por ata mizorė mohojnė argumentet
e All-llahut.
34. Janė
pėrgėnjeshtruar tė dėrguar para teje, duruan atė gėnjeshtėr, dhe u torturuan
pėrderisa u erdhi ndihma Jonė, prandaj ska kush qė ndryshon fjalėt (premtimet)
e All-llahut. E ti je i njohur me disa nga ngjarjet e tė dėrgarve (edhe ti do
tė ndihmohesh sikurse ata).
35. Por, nėse
refuzimi i tyre tė ėshtė bėrė brengė e madhe , ti kėrkoje, nėse ke mundėsi,
ndonjė vrimė nė tokė ose nė qiell e tu sjellėsh atyre ndonjė argument (po ti
smund ta bėsh kėtė). Tė kishte dashur All-llahu i kishte tubuar nė rrugė tė
drejtė; po ti mos u bė nga tė padijshmit (dhe mos u brengos).