36. vetėm ata qė kanė dėgjim tė shėndosh i pėrgjigjen (ftesės). Tė vdekurit (ata qė dėgjojnė dhe nuk besojnė) All-llahu i ringjall,
e pastaj te Ai kthehen (u jepatė qė e meritojnė).
37. Dhe thanė : Pėrse tė mos i zbret atij (Muhammedit) njė mrekulli
nga Zoti i tij? Thuaj: Ska dyshim se All-llahu ka fuqi tia zbresė njė
mrekulli, por shumica e tyre nuk e dinė (se ēka do ti gjente mė
pas).
38. Nuk asnjė
gjallesė nė tokė dhe as shpendė qė fluturojnė me dy
krahė e qė nuk janė tė
39. E ata qė i bėnė
tė rreme faktet Tona janė shurdmemecė tė mbetur nė errėsira. All-llahu e humb
kė tė dojė e vė nė rrugė tė drejtė atė qė do.
40. Thuaju: Nėse u
vjen dėnimi nga All-llahu ose u vjen kijameti, mė tregoni,nėse jeni tė
sinqertė, a do tė thirrni kė pos All-llahut (pėr ndihmė?
41. Jo, vetėm Atij
(All-llahut) do ti luteshi, e nėse do Ai, ju heq atė pėr ēka i luteni, e do
ti harronit ata (zota) qė ia shoqėronit.
42. Ne kemi dėrguar
(pejgamberė) edhe te popjt parateje (e derisa nuk dėgjuan), i dėnuam mė skamje
emjerim, ashtu qė tė pėrulen.
43. E pse tė mos
pėruleshin kur ju erdhi atyre dėnimijonė? Por zemrat e tyre ishin ngurosor, po
edhe djalli ua hjeshoi atė qė bėnin.
44. Meqė lanė pas
dore atė me ēka u kėshilluan (ti i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyrt e ēdo
gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas,
e ata mbetėn tė zhgėnjyer.