119. ēkeni ju qė tė mos hani nga ajo pėr tė cilėn ėshtė
pėrmendur emri i All-llahut, e Ai ju sqaroi juve se ēka ėshtė ndaluar pėr ju,
pėrveēkur jeni detyruar (atėherė edhe harami ėshtė hallall). Njė
shumicė (e mohusve), duke mos pasur kurrfarė dije, por vetėm nga pasionet e
tyre, duan ti largojnė nga e vėrteta (njerėzit).
120. Dhe mos bėni
mėkate as haptas as fshehtas. Ata qė bėjnė mėkatin do tė ndėshkohen pėr mėkatin
e bėrė.
121. Dhe mos hani
nga ajo qė (para therjes sė saj) nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut, vėrtet
ajo (ngrėnia) ėshtė mėkat. Djallėzit i nxisin miqtė e vet qė tju polemizojnė
juve, e nėse i dėgjoni ata, atėherė jeni si ata (idhujtarė).
122. Vallė, a ėshtė
ai qė qe i vdekur kurse Ne e ngjallėm dhe idhamė dritė, me tė cilėn ecėn mes
njerėzve, si ai qė ka mbetur nė errėsirė (i humbur) dhe nuk mund tė shpėtojė
nga ajo? Ja, kėshtu (si kėtij nė errėsirė) iu dket mirė mohusve ajo qė
veprojnė.
123. Dhe ashtu
(sikurse nė Mekė) nė ēdo qytet kemi bėrė kriminelėt e tij pari, nė mėnyrė qė tė
bėjnė dredhi nė tė, por nuk mashtrojnė tjetėr kė pos veten e tyre dhe
prapėseprapė nuk kuptojnė.
124. E kur uvjen
atyre ndonjė argument i prerė (pėr Muhammedin), ata thonė: Kurrsesi nuk e
besojmė atė (dėrgesėn e Muhammedit) derisa tė mos na jepet edhe neve ngjajshėm
me atė qė iu pat dhėnė tė dėrguarve tė All-llahut! Mė sė miri All-llahu e di
ku ta vėrė dėrgesėn (risalen) e vet. Ata qė bėn krim do tigodasė poshtrimi dhe
dėnimi i fortė te All-llahu pėr shkak se vazhdimisht bėnin hile.