31. O bijtė e Ademit, vishuni bukur pėr ēdo namaz (lutje), han dhe pini e mos teproni, pse Ai (All-llahu) nuk i do ata qė e teprojnė (shkapėrderdhin).  

32. Thuaj: “Kush i ndaloi bukuritė dhe ushqimet e mira qė All-llahu i krijoi pėr robtė e vet?” Thuaj: “Ato janė nė kėtė botėpėr ata qė besuan, e nė ditėn e kijametitjanė tė posaqme pėr ta. Kėshtu i sqaron argumentet njė populli qė kupton.  

33. Thuaj: “Zoti im i ndaloi vetėm tė kėqijat e turpshme, le tė jenė tė hapta ose tė fshehta, ndaloi mėkatin, mdaloi shtypjen e tjetrit pa tė drejtė, ndaloi t’i mvishni All-llahut shok pa patur pėr tė kurrfarė argumenti, dhe ndaloi tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini se ėshtė e vėrtetė.  

34. ēdo popull (qė pėrgėnjeshtroi pejgamberėt) ka afatin e vet, e kur t’u vijė afati tyre, ai nuk mund tė shtyhet pėr njė ashnjė moment, e as tė pėrngutet mė parė.  

35. O bijtė e Ademit, juve ju vijnė tė dėrguar nga mesi juaj, ju pėrkujtonė faktet e Mia (shkoni pas tyre). E kush ruhet dhe pėrmirėsohet, pėr ta s’ka as frikė as s’kanė pėrse tė pikėllohen.  

36. E ata qė i konsideruan tė rreme faktet tona dhe kryelartėsi u larguan prej tyre, ata janė banues tė zjarrit dhe nė tė janė pėrjetė.  

37. Kush ėshtė mė mizor se ai qė trilin shpifje ndaj All-llahut, apo i pėrgėnjeshtron argumentet e Tij? Ata e arrijnė pjesėn e tyre qė u ėshtė caktuar (nė shėnime) deri kur t’u vijnė atyre tė dėrguarit tanė (mekaiket) t’ju marrin shpirtine u thonė: “Ku janė ata qė pos Zotit i lutshit?” Ata thonė: “Kanė humbur prej nesh” dhe ashtu dėshmojnė pėr vete se ishin mohues (kafira).