82. Pėrgjigjja e popullit tė tij nuk ishte tjetėr vetėm se tė thoonė: “Dėboni ata (Lutin me besimtarė) nga vendbanimi juaj, ata janė njerėz qė ruhen shumė (e i largohen tė shėmtuarės)”.  

83. Ne shpėtuakm atė dhe familjen e tij, pos gruas sė tij qė mbeti aty (ndėr tė shkatėrruarit).  

84. Ne lėshuam mbi ata njė lloj shiu (me gurė). E shiko se si ishte fundi i kriminelėve! 

85. E nė Medjen (dėrguam) vėllain e tyre Shuajbin. Ai tha: “O popuuli im, adhuronie All-llahun (njė), ju nuk keni zot tjetėr pos Tij. Juve ju erdhi mrekullia nga Zoti juaj. Zbatoni drejtė matjen dhe peshojėn, e mos u bėni padrejtėsi njerėzve nė sendet e tyre, dhe mos bėni ērregullime nė tokė pas pėrmirėsimit tė saj. Kėto janė mė tė dobishme pėr ju, nėse jeni besimtarė.  

86. Mos zini pusi nė ēdo rrugė e tė kėrcėnoheni dhe ta pengoni nga rruga e All-llahut atė qė i ka besuar atij (Shuajbit), e tė kėrkoni shtrembėrimin e asaj (e rrugės). Pėrkujtoni kur ishit pakicė e Ai ju shumoi dhe shikoni se sifndi i ērregullusve.  

87. E nė qoftė se njė grup prej jush ėshtė qė besoi asaj me tė cilėn unė u dėrgova, enjė grup nuk, duroni deri tė gjykojė All-llahu, e Ai ėshtė gjykatėsi mė i mirė.