106. Ne nuk
abrogojmė (pezullojmė) asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė
mos sjellim edhe mė tė dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur
se All-llahu ėshtė i plotfuqishėm pėr ēdo send?
107. A nuk e ke
ditur se vetėm All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos
All-llahut nuk keni as mbrojtės as ndihmėtar.
108. A doni tė
pyetni tė dėrguarin tuaj sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė
e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė e ka humbur rrugėn e drejtė.
109. Shumė ithtarė
tė librit (jehudi, krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė
bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre personale dėshiruan qė pas
besimit tuaj tiu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju lini dhe largohuni prej tyre
derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet. All-llahu ka mundėsi pėr ēdo
send.
110. Kryeni faljen
(namazin) dhe jepne Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj,
atė e gjeni te All-llahu. Ska dyshim All-llahu pėrcjell ēdo
veprim tuajin.
111. Ata edhe thanė:
Kurrsesi nuk ka pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē
atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato janė fantazi tė tyre! Thuaju: Sillni
argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni tė drejtė?
112. Nuk ėshtė ashtu
(si thonė ata), po ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka
shpėrblimin e vet te Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė,
as nuk kanė pse tė mėrziten.