34. ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė All-llahu, kur ata janė qė
pengojnė (tė tjerėt) nga xhamia e shenjtė (Qabja), e edhepse nuk janė
mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt e saj janė vetėm ata qė ruhen (tė
devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė di.
35. Lutja e tyre
pranė shtėpisė (Qabes) nuk ishe tjetėr veēėse britmė dhe duartrokitje, prandaj
vuane dėnimin pėr shkak se mohonit.
36. Ata qė nuk
besuan, shpenzojnė pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e All-llahut. Ata
do tė shpenzojnė atė dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e madje ata do tė
mposhten. E ata qė mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė Xhehennem.
37. (Kjo masė) Qė ta
dallaojė All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė kėqinjėt njėri mbi tjetrin,
ti hedhė nė Xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.
38. Thuaju atyre qė
nnuk besuan nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe besojnė) do tu
falet e kaluara, po nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar ndaj tė parėve
ėhtė i ditur (edhe ju do tju zė).
39. Luftoni ata
derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm
pėr All-llahun.
40. Po nėse
refuzojnė, ta dini se All-llahu ėshtė mbrojtės i juaji. E, sa mbikėqyrės e
ndihmės i mirė ėshtė Ai.