34. ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė All-llahu, kur ata janė qė pengojnė (tė tjerėt) nga xhamia e shenjtė (Qabja), e edhepse nuk janė mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt e saj janė vetėm ata qė ruhen (tė devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė di.  

35. Lutja e tyre pranė shtėpisė (Qabes) nuk ishe tjetėr veēėse britmė dhe duartrokitje, prandaj vuane dėnimin pėr shkak se mohonit.  

36. Ata qė nuk besuan, shpenzojnė pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e All-llahut. Ata do tė shpenzojnė atė dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e madje ata do tė mposhten. E ata qė mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė Xhehennem.  

37. (Kjo masė) Qė ta dallaojė All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė kėqinjėt njėri mbi tjetrin, t’i hedhė nė Xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.  

38. Thuaju atyre qė nnuk besuan nėse heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe besojnė) do t’u falet e kaluara, po nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar ndaj tė parėve ėhtė i ditur (edhe ju do t’ju zė).  

39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė qė veprojnė.  

40. Po nėse refuzojnė, ta dini se All-llahu ėshtė mbrojtės i juaji. E, sa mbikėqyrės e ndihmės i mirė ėshtė Ai.