46. Dhe respektone
All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta
humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu
ėshtė me tė durueshmit.
47. Mos u bėni si
ata qė dolėn prej shtėpive tė tyre sa pėr krenari e
pėr ti parė bota, e qė pengonin nga rruga e All-llahut. All-llahut nuk mund
ti shpėtojnė me atė veprim tė tyre.
48. Pėrkujto
(Muhammed) kur shejtani u dha guxim pėr veprat e tyre dhe tha: Ska kush qė
mund tiu mposhtė sot ju, unė jam mbrojtės Juaji! E kur u ballafaquan tė dy grupet, ai u tėrhoq prapa e tha: Unė tėrhiqem prej jush,
unė shoh ēka nuk shihni ju, unė i frikėsohem All-llahut. All-llahu
ndėshkon shumė ashpėr.
49. Kur hipokritėt
dhe ata qė nė zemrat e tyre kishte sėmundje (dyshim) thanė: Kėta (muslimanėt)
i ka mashtruar feja e tyre (skanė fuqi tė luftojnė).
50. Sikur ti kishe
parė engjėjt kur ua marrė shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u
binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para, prapa): Shijoni dėnimin e
djegjes!
51. Kėtė (dėnim e
morėt) pėr shkakun e asaj qė fituat. All-llahu nuk ėshtė i padrejtė pėr robtė e
Tij.
52. Edhe idhujtarėt,
siē e kishte traditė populli i faraonit, e dhe ata qė ishin para tyre, i mohuan
argumentet e All-llahut, e pėr shkak tė mėkateve All-llahu i skatėrroi.
All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, ndėshkues i ashpėr.