46. Dhe respektone All-llahun e tė dėrguarin e Tij, e mos u pėrēani mes vete e tė dobėsoheni e ta humbni fuqinė (luftarake). Tė jeni tė durueshėm se All-llahu ėshtė me tė durueshmit.  

47. Mos u bėni si ata qė dolėn prej shtėpive tė tyre sa pėr krenari e pėr t’i parė bota, e qė pengonin nga rruga e All-llahut. All-llahut nuk mund t’i shpėtojnė me atė veprim tė tyre.  

48. Pėrkujto (Muhammed) kur shejtani u dha guxim pėr veprat e tyre dhe tha: “S’ka kush qė mund t’iu mposhtė sot ju, unė jam mbrojtės Juaji!” E kur u ballafaquan tė dy grupet, ai u tėrhoq prapa e tha: “Unė tėrhiqem prej jush, unė shoh ēka nuk shihni ju, unė i frikėsohem All-llahut. All-llahu ndėshkon shumė ashpėr.  

49. Kur hipokritėt dhe ata qė nė zemrat e tyre kishte sėmundje (dyshim) thanė: “Kėta (muslimanėt) i ka mashtruar feja e tyre (s’kanė fuqi tė luftojnė). Po kush mbėshtetet nė All-llahun, s’ka dyshim, se All-llahu ėshtė mgadhnjyes i urtė.  

50. Sikur t’i kishe parė engjėjt kur ua marrė shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre (para, prapa): “Shijoni dėnimin e djegjes!” 

51. Kėtė (dėnim e morėt) pėr shkakun e asaj qė fituat. All-llahu nuk ėshtė i padrejtė pėr robtė e Tij.  

52. Edhe idhujtarėt, siē e kishte traditė populli i faraonit, e dhe ata qė ishin para tyre, i mohuan argumentet e All-llahut, e pėr shkak tė mėkateve All-llahu i skatėrroi. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, ndėshkues i ashpėr.