53. Kėtė (masė
ndėshkuese) e bėri ngase All-llahu nuk ishte ndryshues i njė begatie, tė cilėn ia ka dhuruer njė populli, derisa tė ndryshojė ai vetė nė
vetvete (tė bėhet pėrbuzės i sė mirės) dhe ngase All-llahu dėgjon (ēka thonė)
dhe di (ēka punojnė).
54. Ashtu siē ishte traditė
e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė
rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e
popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin
dėmtues tė vetes sė tyre.
55. Krijesat mė tė
dėmshme te All-llahu janė ata qė mohuan, nuk pritet qė ata tė besojnė;
56. Kėta janė ata
prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do tė ndihmojnė idhujtarėt) e tė
cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e tyre.
57.
58. Nėse ti e
tradhtinė e njė populli (ndaj marrėveshjes), atėherė edhe ti ua dh atyre
(marrėveshjen) nė mėnyrė tė njejtė, sepse All-llahu nuk i do ata qė tradhtojnė
(fshehurazi).
59. Dhe, ata qė
mohuan, mos tė mendojnė kurrsesi se shpėtuan, (se na ikėn). Ata nuk mund ta
bėjnė tė paaftė Atė (zotin)qė i ndjek.
60. E ju pėrgatituni
sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr
atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e
All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se kush janė),
e All-llahu i di ata. ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut, ajo do tju
konpenzohet dhe nuk do tju bėhet padrejtė.
61. Nė qoftė se ata,
anojnė kah paqja ano edhe ti kah ajo, e mbėshtetu nė All-llahun. Ai ėshtė qė
dėgjon dhe di.