53. Kėtė (masė ndėshkuese) e bėri ngase All-llahu nuk ishte ndryshues i njė begatie, tė cilėn ia ka dhuruer njė populli, derisa tė ndryshojė ai vetė nė vetvete (tė bėhet pėrbuzės i sė mirės) dhe ngase All-llahu dėgjon (ēka thonė) dhe di (ēka punojnė).  

54. Ashtu siē ishte traditė e popullit tė faraonit dhe atyre qė kishin qenė mė parė, qė i konsideronin tė rreme faktet e Zotit tė tyre, e Ne pėr kėto tė kėqija tė tyre i shkatėrruam, e popullin e faraonit (edhe faraonin) e fundosėm, por tė gjithė kėta ishin dėmtues tė vetes sė tyre.  

55. Krijesat mė tė dėmshme te All-llahu janė ata qė mohuan, nuk pritet qė ata tė besojnė; 

56. Kėta janė ata prej tė cilėve ti pate marrė premtimin (se nuk do tė ndihmojnė idhujtarėt) e tė cilin ata nuk e ruajtėn por si ēdo herė e thyejnė premtimin e tyre.  

57. Po nėse i ndesh (i zė) ata nė luftė, atėherė ti ata (me shkatėrrimin e tyre) shpartallo ata qė janė pas tyre, nė mėnyrė qė tė marrin mėsim.  

58. Nėse ti e tradhtinė e njė populli (ndaj marrėveshjes), atėherė edhe ti ua dh atyre (marrėveshjen) nė mėnyrė tė njejtė, sepse All-llahu nuk i do ata qė tradhtojnė (fshehurazi).  

59. Dhe, ata qė mohuan, mos tė mendojnė kurrsesi se shpėtuan, (se na ikėn). Ata nuk mund ta bėjnė tė paaftė Atė (zotin)qė i ndjek.  

60. E ju pėrgatituni sa tė keni mundėsi force, (mjete luftarake e kuaj tė caktuar pėr betejė kundėr atyre (qė tradhtojnė) e me tė, (me pėrgatitje) ta frikėsoni armikun e All-llahut, armikun tuaj dhe tė tjerėt, tė cilėt ju nuk i dini (se kush janė), e All-llahu i di ata. ēkado qė shpenzoni pėr rrugė tė All-llahut, ajo do t’ju konpenzohet dhe nuk do t’ju bėhet padrejtė.  

61. Nė qoftė se ata, anojnė kah paqja ano edhe ti kah ajo, e mbėshtetu nė All-llahun. Ai ėshtė qė dėgjon dhe di.