21. Zoti i tyre i pėrgėzon ata me mėshirė nga Ai, me disponim ndaj tyre, me Xhennete ku ata do tė kenė nimet (hirėsi-mirėsi) tė pandėrprerė.  

22. Ata aty do tė jenė tė pasosur e te All-llahu ėshtė shpėrblim i madh.  

23. O ju qė besuat, mos u froni miqėsi (dashuri) prindėrve tuaj, as vėllezėrve tuaj, nėse ata vlerėsojnė mosbesim kundėr besimit. E kush prej jush miqėsohet me ta, ata janė mizor.  

24. Thuaj (o i dėrguar): “Nė qoftė se etėrit tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, farefisi juaj, pasuria qė e fituat, tregėtia qė frikoheni se do tė dėshtojė, vendbanimet me tė cilat jeni tė kėnaqur, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se All-llahu, se i dėrguari i Tij dhe se lufta pėr nė rrugėn e Tij, atėherė, pritni derisa All-llahu tė sjellė vendimin e Tij. All-llahu nuk vė nė rrugėn e drejtė njerėzit e prishur.  

25. Nuk ka dyshim se All-llahu ju ka ndihmuar nė shumė beteja, e edhe nė ditėn e Hunejnit, kur juve ju mahnit numri i madh, i cili nuk ju vlejti asgjė, dhe me gjerėsinė e saj qė e kishte toka u ngushtua pėr ju, pastaj ju u zbrapsėt (ikėt).  

26. Pastaj All-llahun zbriti qetėsinė e vet nė tė dėrguarin e Tij dhe nė besimtarė, zbriti njė ushtri qė ju nuk e patė, i dėnoi ata qė mohuan, e ai ishte ndėshkim ndaj mosbesimtarėve.