48. Ata edhe mė parė
tentuan pėrēarjen tuaj, ti ngatėrruan ty ēėshtjet derisa tė erdhi e vėrteta
dhe ngadhėnjeu vendimi i All-llahut, pėrkundėr asaj qė ata e
urrenin.
49. Dhe prej tyre ka
tė tillė qė thonė: Mė lejo mua (tė mos shko nė luftė) e mos mė vė nė sprovė! Ja, ata mu nė sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehennemi
gjithsesi i pėrfshin nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.
50. Nėse ty tė takon
ndonjė e mirė (nė luftė), ajo u vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e
pakėndshme, ata thonė: Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė pėr ēėshtjen tonė dhe
kthehen tė gėzuar.
51. Thuaj: Neve nuk
na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na ka caktuar All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar
yni. Prandaj, vetėm All-llahut le ti mbėshteten besimtarėt.
52. Thuaj: ēpritni
pėr ne tjetėr, pos njerės nga dy tė mirat (o fitues, o
dėshmorė)? Ndėrsa ne presim pėr ju qė nga ana e All-llahut,
ose nėpėrmjet duarve tona, tju godas me dėnim. Pra,
ju pritni, e bashkė me ju presim edhe ne.
53. Thuaj:
Shpenzuat ju me dėshirė a me dhunė, nuk u pranohet kurrsesi, vėrtet ju ishit
popull i padėgjueshėm.
54. Mospranimin e
dhėnieve tė tyre nuk e pengoi tjetėr gjė vetėm pse ata mohuan All-llahun dhe tė
dėrguarin e Tij, dhe namazin e falin vetėm me pėrtaci, e lėmoshėn nuk e japin
ndryshe pos duke urrejtur.