62. Ata ju betohen (muslimanėve) nė All-llahun pėr t’ju bėrė juve tė kėnaqur (se s’kanė qėllime tė kėqia), e me e drejtė ėshtė qė ata tė bėjnė tė kėnaqur All-llahun dhe tė dėrguarin r Tij (me adhurim dhe vepra tė sinqerta) nėse vėrtet janė besimtarė.  

63. A nuk e ditėn ata se kush kundėrshton All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, atij i ėshtė caktuar zjarri i Xhehennemit, ku do tė jenė pėrjetė, e ky ėshtė ai poshtėrimi madh.  

64. Hipokritėt kanė dro se do tė zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerr nė shesh atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: “Ani, talluni!” All-llahu do ta zbulojė atė qė i frikėsoheni.  

65. E nėse i pye ti ata (pėrse tallen), do tė thonė: “Ne vetėm jemi mahnitur e dėfruar”. Thuaj : “A me All-llahun, librin dhe tė dėrguarin e Tij talleni?” 

66. Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasiqė (shpallėt se) besuat, keni mohuar. Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e dėnojmė, ngase ishin kriminelė.  

67. Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri tjetri; urdhėrojnė pėr tė keqen e ndalojnė nga e mira dhe shrėngojnė duart e tyre. Harruan All-llahun (nuk i binden), prandaj Ai i harroi (nga mėshira). Nuk ka dyshim, hipokritėt janė ata tė prishurit.  

68. Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve All-llahu u ka pėrcaktuar zjarrin e Xhehennemit, ku do tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar All-llahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė.