94. Kur tė ktheheni
te ata, ata do tju kėrkojnė falje, thuanju: Mos u arsyetoni, ne nuk ju
besojmė, pėr gjendjen e juaj na ka njoftuar All-llahu. Veprėn tuaj do t shohė All-llahu
dhe i dėrguari i Tij, e pastaj ju do tė ktheheni te Ai qė i di tė fshehtat dhe
tė dukshmet, e Ai do tju lajmėrojė pėr atė qė keni vepruar.
95. Ata do tju
betohen nė All-llahun, kur tė ktheheni te ata, pėr tė mos i qortuar, ju pra
hiqnu tyre ata janė tė ndyrė, e vendi i tyre do tė jetė Xhehennemi, shpėrblim
pėr atė qė fituan.
96. Ata ju betohen
juve qė tė jeni tė kėnaqur ndaj tyre, e nėse ju shprehni kėnaqėsi, All-llahu
nuk ėshtė i kėnaqur me popullin e paturpshėm.
97. Arabėt beduinė
janė tė pajisur me mohim e hipokrizi mė tė fortė, dhe janė mė tė pėrshtatshėm
pėr tė mos i njohur dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit
tė Tij All-llahu. All-llahu i di ēėshtjet, Ai ėshtė i urtė.
98. Ka disa beduinė
qė pėr atė qė e jep, e konsideron si tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush.
Kundėr tyre e ardhmja qoftė e keqe! All-llahu dėgjon, di.
99.