94. Kur tė ktheheni te ata, ata do t’ju kėrkojnė falje, thuanju: “Mos u arsyetoni, ne nuk ju besojmė, pėr gjendjen e juaj na ka njoftuar All-llahu. Veprėn tuaj do t shohė All-llahu dhe i dėrguari i Tij, e pastaj ju do tė ktheheni te Ai qė i di tė fshehtat dhe tė dukshmet, e Ai do t’ju lajmėrojė pėr atė qė keni vepruar.  

95. Ata do t’ju betohen nė All-llahun, kur tė ktheheni te ata, pėr tė mos i qortuar, ju pra hiqnu tyre ata janė tė ndyrė, e vendi i tyre do tė jetė Xhehennemi, shpėrblim pėr atė qė fituan.  

96. Ata ju betohen juve qė tė jeni tė kėnaqur ndaj tyre, e nėse ju shprehni kėnaqėsi, All-llahu nuk ėshtė i kėnaqur me popullin e paturpshėm.  

97. Arabėt beduinė janė tė pajisur me mohim e hipokrizi mė tė fortė, dhe janė mė tė pėrshtatshėm pėr tė mos i njohur dispozitat qė ia zbriti tė dėrguarit tė Tij All-llahu. All-llahu i di ēėshtjet, Ai ėshtė i urtė.  

98. Ka disa beduinė qė pėr atė qė e jep, e konsideron si tė dėshtuar dhe presin kthesa kundėr jush. Kundėr tyre e ardhmja qoftė e keqe! All-llahu dėgjon, di.  

99. Po, ka edhe disa nga beduinėt qė besojnė All-llahun dhe botėn tjetėr dhe atė qė e japin e konsiderojnė afrim te All-llahu dhe bekim te i dėrguari. Veni re, ato janė afrime te All-llahu pėr ta, e All-llahu do t’i pėrfshijė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė dhe ėshtė mėshirues.