100. All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė hershmit e parė prej muhaxhirėve (migruesve) dhe prej ensarėve (vendasve-ndihmėtarė) dhe prej atyre qė i pasuan ata me punė tė mira,e edhe ata janė tė kėnaqur ndaj Tij. Atyre u ka pėrgatitur Xhennete, nė tė cilėtrrjedhin lumenj, ku do tė jenė pėrjetė tė pasosur. E ky ėshtė fitim i madh.  

101. Edhe rreth jush ka beduinė qė janė hipokritė, e edhe nga banorėt e Medinės qė janė pėrcaktuar pėr hipokrizi. ti nuk i di ata, Ne i dimė, ata do t’i dėnojmė dy herė, pastaj shtyhen nė dėnimin e madh.  

102. Ka edhe tė tjerė qė i kanė pranuar mėkatet e veta: ata pėrzien vepra tė mira, e edhe tė tjeatė kėqija. Atyre do t’ua falė All-llahu, se Ai i falė atij qė pendohet, e mėshiron atė qė pėrmirėsohet.  

103. Merr prej pasurisė sė tyre (tė atyre qė pranuan gabimin) lėmoshė qė t’i pastrosh me tė dhe t’u shtosh (tė mirat) dhe njėkohėsisht lutu pėr ta, se lutja jote ėshtė qetėsim pėr ta. All-llahu dėgjon dhe sheh.  

104. A nuk e ditėn ata se All-llahu ėshtė ai qė ranon pendimin e robėve tė vet, pranon lėmoshat dhe se, vetėm All-llahu ėshtė Ai qė shumė pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.  

105. Dhe thuaj: “Veproni, All-llahu do ta shohė veprėn tuaj, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt, e vonė do tė ktheheni te njohėsi i tė fshehės dhe tė dukshmes, e do t’ju njoftojė pėr atė qė vepruat.  

106. Ka edhe tė tjerėqė janė duke pritur urdhėrin e All-llahut, a do t’i dėnojė apo do t’i falė pas pendimit. All-llahu e di gjendjen e tyre dhe di ē’bėn me tė.