15. Dhe kur atyre u lexohen ajetet Tona tė qarta, ata qė nuk besojnė takimin Tonė (ringjalljen), thonė: “Sillna njė Kur’an tjetėr, ose ndryshoje kėtė!” Thuaj: “Mua nuk mė takon qė ta ndrushojė vetė, unė pėrcjelli vetėm atė qė mė shpallet, unė nėse kundėrshtoj Zotit tim i frikėsohem dėnimit tė njė Ditės tė madhe. 

16. Thuaj: “Sikur tė kishte dashur All-llahu, unė nuk do t’ua kisha lexuar juve atė, as nuk u kisha njoftuar me tė. Unė para tij kam jetuar nė mesin tuaj (as nuk ditur as nuk kam lexuar), a nuk mendoni?” 

17. A ka mė mizor se ai, qė shpif ndaj All-llahut gėnjeshtėr ose pėrgenjeshtron faktet e Tij? Mėkatarėt vėrtet s’kanė pėr tė shpėtuar. 

18. Ata pos All-llahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė: “Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė te All-llahu!” Thuaj: “A po e informoni All-llahun me diēka qė Ai nuk e di se ē’ka nė qiej dhe nė tokė?” I pastėr ėshtė madhėria e Tij nga ajo qė shoqėrojnė! 

19. Njerėzit nuk ishin tjetėr pos tė njė feje, e u pėrēanė. E sikur tė mos ishte caktim i hershėm nga Zoti yt, do tė pėrfundohej (me dėnim) mes tyre, pėr atė qė ishin tė pėrēarė. 

20. Dhe thonin: “Pėrse nuk i vjen atij (Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?” Po ti thuaj: “E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e All-llahut (Ai sjell mrekulli). Prandaj, ju pritni se edhe unė sė bashku me ju po pres!”