26. Atyre qė bėjnė vepra tė mira, u takon e mira (Xhenneti) edhe mė tepėr (e shohin All-llahun). Fytyrat e tyre nuk i mbulon pluhuri i zi as nėnēmimi, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė. 

27. E ata qė bėnė tė kėqia, dėnimi i sė keqes ėshtė aq sa ėshtė ajo, ata i mbulon poshtėrimi. Ata nuk mund t’i mbrojė kush nga All-llahu, fytyrat e tyre, porsi t’i kishte mbuluar ndonjė copė e errėt e natės. Ata janė banues tė pėrjetshėm tė zjarrit. 

28. Atė ditė i tubojmė tė gjithė, ndėrkaq atyre qė i kanė bėrė shok All-llahut u themi: “Rrini nė vendin tuaj, ju dhe idhujt tuaj!” Ne ndajmė ata. E idhujt e tyre u thonė: “Ju nuk na adhuruat ne!” 

29. All-llahu na mjafton si dėshmues ms nesh e jush (kėshtu u thonė idhujt idhujtarėve). Ne nuk dimė gjė pėr adhurimin tuaj ndaj nesh (ne nuk dėgjojmė, nuk shohim e nuk kuptojmė). 

30. Aty, nė atė vend, secili njeri provohet me atė qė e ka bėrė mė parė dhe kthehen te All-llahu, Sundimtari i tyre i vėrtetė dhe humb (shkon huq) prej tyre ajo qė trillonin (se do t’u bėjnė shefatė). 

31. Thuaj: “Kush ju furnizon me ushqim nga qielli e toka, kush e ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamėt (tuaj), kush nxjerr tė gjallin nga i vdekuri e kush nxjerr tė vdekurin nga i gjalli, kush rregullon ēdo ēėshtje?” Ata do tė thonė: “All-llahu”. Ti thuaj: “A nuk frikėsoheni?” (dėnimit). 

32. E ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj i vėrtetė. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr pos iluzione, e si po ia ktheni shpinėn (tė vėrtetės)? 

33. Kėshtu ėshtė pra, vendimi i zotit tėnd kundėr tė shfrenuarve, pse ata nuk besojnė.