34. Thuaj: “A ka prej idhujve tuaj ndokush qė ta fillojė krijimin e mandej atė (pas vdekjes) ta rikthejė?” Thuaj: “All-llahu e nus krijimin dhe sėrish e rikthen. Si i largohen pra, sė vėrtetės? 

35. Thuaj: “A ka ndokush prej idhujve tuaj qė ndonjė tė humbur ta drejtojė nė rrugėn edrejtė? Thuaj: “Vetėm All-llahu udhėzon nė tė vėrtetėn. . Atėherė pra, a ėshtė mė e drejtė tė shkohet pas tij qė udhėzon nė rrugėn e drejtė, apo pas atij qė nuk udhėzon, (sepse nuk mund tė udhėzojė as vetveten) vetėm nėse prej dikuj tjetėr udhėzohet? ē’ėshtė me ju? Si gjykoni? 

36. Shumica e tyre nuk pėrkjnė tjetėr pos supozim, e supozimi nuk ėshtė asgjė ndaj tė vėrtetės. All-llahu di shumė mirė pėr atė qė punojnė. 

37. Nuk ėshtė e logjikshme tė mendohe se ky Kur’an ėshtė i trilluar prej dikujt pos All-llahut, por ėshtė vėrtetues i asaj (shpalljes) qė ishte mė parė, dhe sqarues e komentues i librit. Nuk ka farė dyshimi se ėshtė (i zbritur) nga Zoti i botėve. 

38. Pėrkundėr kėsaj, ata (idhujtarėt) thonė se atė e trilloi ai (Muhammedi). Ti thuaj: “Sillne pra ju njė kaptinė tė ngjajshme me kėtė, madje thirrni kė tė doni nė ndihmė, pos All-llahut, po qe se jeni tė drejtė nė atė qė thoni”. 

39. Por ja, ata pėrgėnjeshtruan atė (Kur’anin) pa e kuptuar dhe pa ju ardhur shpjegimi i tij. Po kėshtu, gėnjenin dhe ata qė ishin mė pėrpara. Shiko si ishte pėrfundimi i zullumqarėve. 

40. Ka prej tyre (te tė cilėt u dėrgua Muhammedi) qė e besojnė atė(Kur’anin), e ka prej tyre edhe asaish qė atė nuk e besojnė. Zoti i njeh ė sė miri kokėfortit. 

41. Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty, thuaj: “Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as pėr atė qė bėni ju. 

42. Ka prej tyre qė tė dėjojnė (kur lexon, por formalisht). A mund tė bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė, edhe kur ata nuk kuptojnė?