107. Nėse All-llahu tė provon me ndonjė tė keqe, atė s’mund ta largojė kush pos Tij, po nėse dėshiron tė japė ndonjė tė mirė, s’ka kush qė mund ta pengojė dhuntinė e Tij. E shpėrblen me tė, atė qė do nga robėt e Tij. Ai falė dhe mėshiron shumė. 

108. Thuaj: “O ju jerėz, juve ju erfdhi e vėrteta nga Zoti juaj, e kush merr rrugėn e drejtė, ai ka vetėm pėr veten e vet, ndėrsa kush e merr tė shtrembėren, ai e ka humbur veten. Unė nuk jam rojė e juaj!” 

109. Ti ec pas asaj qė tė shpallet dhe bėhu i durueshėm derisa All-llahu tė gjykojė. Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve!    

 

11.Suretu Hud

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Ra, (ky ėshtė) Libėr, ajetet e tė cilit janė radhitur (nė mėnyrė tė pėrsosur, njėkohėsisht) edhe shkoqitur nga i Dijshmi i tė gjitha ēėshtjeve nė hollėsi. 

2. Qė te mos adhuroni tjetėr pėrveē All-llahut. Unė jam (dėrguar) nga Ai qortues e pėrgėzues pėr ju. 

3. E tė kėrkoni falje Zotit tuaj dhe pendohuni (kthehuni) te Ai, se Ai do tė ju mundėsojė pėrjetime tė mira (nė kėtė jetė) deri nė njė afat (tė caktuar) dhe ēdo punėmiri i jep shpėrblimin e merituar. nė qoftė se refuzojnė (tė kėrkojnė falje), unė pra kam frikė pėr ju, dėnimin e ditės sė madhe. 

4. Se kthimi i juaj ėshtė vetėm te All-llahu, Ai ka fuqi pėr ēdo send. 

5. Ja, ata mbėshtjellojnė (armiqėsinė nė) gjoksat e tyre qė ta fshehin nga Ai, po ta dini se edhe kur mbulohen me petkat e tyre, Ai e di se ēka fshehin dhe ēka shfaqin. S’ka dyshim se Ai e di shumė mirė ēka mbajnė zemrat (qėllimet) e tyre.