98. Nė ditėn e
kijametit ai (faraoni) i prinė popullit tė vet dhe i fut nė zjarr. Sa i shėmtuar ėshtė ai vend i ofruar.
99. Edhe nė kėtė botė
ata i pėrcolli mallkimi, e edhe nė ditėne kijametit. Sa
e keqe ėshtė ajo dhuratė e dhuruar.
100. Kėto janė disa
nga lajmet e vendeve qė po ti rrėfejmė ty; disa prej tyre ekzistojnė ende, e
disa janė shkatėrruar.
101.
Ne nuk u bėmė padrejtė atyre, por ata vetvetes i bėnė padrejtė. E kur erdhi urdhėri i Zotit tėnd,
atyre nuk u ndihmuan asgjė zotat e tyre, tė cilėve luteshin pos All-llahut, dhe
nuk fituan tjetėr pos shkatėrrim.
102. Ja, kėshtu ėshtė ndėshkimi i Zotit tėnd, kur dėnon vendet qė
janė zullumqare. Vėrtet, ndėshkimi i Tij ėshtė i dhėmbshėme i
ashpėr.
103. Nė kėto
(rrėfime) me tė vėrtetė ka njė pėrvojė pėr atė qė i frikėsohet dėnimit tė botės
tjetėr. Ajo ėshtė ditė e tubimit tė njerėzve dhe ajo ėshtė
ditė dėshmuese.
104. Dhe atė (ditė)
nuk e shtyejmė vetėm deri nė njė afat qė ėshtė i caktuar.
105.
E kur tė vijė ajo ditė, askush nuk do tė fasė, pos me lejen e Tij, e prej tyre
(tė tubuarėve), ka fatzi dhe fatbardhė.
106. e pėr sa u pėrket atyre fatkėqinjve, ata janė nė zjarr, aty ata
kanė dihatje e kėrhamzė tė vėshtirė (nė frymėmarrje).
107. Aty janė
pėrgjithmonė, sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveē atė ēka do
Zoti yt, vėrtet Zoti yt punon ēka dėshiron.
108. E pėr sa u
pėrket atyre fatmirėve,ata jan nė Xhennet pėrgjithmonė
sa tė jenė qiejt dhe toka, pėrveēatė ēka do Zoti yt (All-llahu ju dhuron)
shpėrblim tė pakėputur.