118.
Sikur tė dėshironte Zoti yt, do ti bėnte njerėzit tė njė feje (por nuk dėshiroi, ai e
di pse). Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime (mes vete),
119. Pėrveē atij qė
mėshiroi zoti yt.
120. Tė gjitha kėto
qė ti rrėfyem ty nga lajmet e pejgamberėve, janė qė tė forcojnė zemrėn tėnde,
dhe nė to ka ardhur e vėrteta e kėshilla, si dhe pėrkujtime pėr
besimtarėt.
121. E atyre qė nuk
besojnė thuaju: Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke
vepruar.
122. Ju pritni (ēdo
tė na gjejė neve), edhe ne jemi duke pritur (se ēdo tju gjejė juve).
123. Vetėm
All-llahut i takon dija pėr fshehtėsitė e qiejve dhe tė tokės, ēdo ēėshtje i
kthehet (nė kompetencė) vetėm atij, pra adhuroje Atė, mbėshtetu te Ai, se Zoti yt, nuk ėshtė i panjohur pėr atė qė veproni.
12.Suretu
Jusuf
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Ra.
Kėto (ajete qė tu zbritėn) janė ajetet e librit tė qartė.
2. Ne e zbritėm atė
Kuran arabisht, ahtu qė ta kuptoni.
3. Ne me tė shpallur
tė kėtij Kurani po tė rrėfejmė ty (Muhammed) me tė bukurin rrėfim, edhe para
tij ishe nga tė painformuarit.
4. (pėrkujto) Kur
Jusufi, babait tė vet i tha: O baba im, pashė (nė ėndėrr) njėmbėdhjetė yje dhe
diellin dhe hėnėn, i pashė duke mė bėrė mua sexhde!