118. Sikur tė dėshironte Zoti yt, do t’i bėnte njerėzit tė njė feje (por nuk dėshiroi, ai e di pse). Ata vazhdimisht janė nė kundėrshtime (mes vete), 

119. Pėrveē atij qė mėshiroi zoti yt. Po pėr kėtė edhe i krijoi ata. Fjala e Zotit tėnd: “Gjithsesi do ta bush Xhehennemin me tė gjithė exhinėt dhe njerėzit”, ka marrė fund (ėshtė plotėsuar). 

120. Tė gjitha kėto qė t’i rrėfyem ty nga lajmet e pejgamberėve, janė qė tė forcojnė zemrėn tėnde, dhe nė to ka ardhur e vėrteta e kėshilla, si dhe pėrkujtime pėr besimtarėt. 

121. E atyre qė nuk besojnė thuaju: “Veproni sa tė mundeni nė atė tė tuajėn, edhe ne jemi duke vepruar”. 

122. Ju pritni (ē’do tė na gjejė neve), edhe ne jemi duke pritur (se ē’do t’ju gjejė juve). 

123. Vetėm All-llahut i takon dija pėr fshehtėsitė e qiejve dhe tė tokės, ēdo ēėshtje i kthehet (nė kompetencė) vetėm atij, pra adhuroje Atė, mbėshtetu te Ai, se Zoti yt, nuk ėshtė i panjohur pėr atė qė veproni.  

 

12.Suretu Jusuf

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Ra. Kėto (ajete qė t’u zbritėn) janė ajetet e librit tė qartė. 

2. Ne e zbritėm atė Kur’an arabisht, ahtu qė ta kuptoni. 

3. Ne me tė shpallur tė kėtij Kur’ani po tė rrėfejmė ty (Muhammed) me tė bukurin rrėfim, edhe para tij ishe nga tė painformuarit. 

4. (pėrkujto) Kur Jusufi, babait tė vet i tha: “O baba im, pashė (nė ėndėrr) njėmbėdhjetė yje dhe diellin dhe hėnėn, i pashė duke mė bėrė mua sexhde!”