15. Pasi qė ata shkuan me tė dhe vendosėn ta vėnė nė fund tė bunarit, Ne i shpalėm: “Ti do t’i njoftosh ata pėr kėtė vepėr tė tyre, e duke mos ditur ata (do tė vijė koha tė ju thuash pėr kėtė vepėr e ata nuk do tė dinė se ti je Jusufi)”. 

16. E nė mbrėmje erdhėn duke qarė te baba i tyre. 

17. Thanė: “O baba nė, ne shkuam tė bėjmė gara, e Jusufin e lamė te teshat tona dhe atė e kishte ngrėnė ujku. Ti nuk do ttė na besosh neve, edhe po tė emi tė vėrtetė!” 

18. E erdhėn (i sollėn) e nė kėmishėn e tj me gjak tė rrejshėm. Ai tha: “Jo, (nuk e k ngrėnė ujku), por epshet tuaja ua hijeshuan punėn. Halli im ėshtė: durim i mirė. All-llahu ėshtė nga i cili kėrkohet ndihmė pėr kėtė qė pėrshkruani ju”. 

19. Dhe atypari kaloi njė gru udhėtarėsh, e e dėrguan ujėbartėsin (pėr ujė), e ai e lėshoi kofėn e vet (nė bunar) dhe tha: “Myzhde! Qe njė djalosh!” Ata e fshehėn atė si mall tregtie. Po All-llahu e dinte shumė mirė seē’vepronin ata. 

20. Dhe e shitėn atė (Jusufin( pėr njė ēmim tė vogėl, pėr disa dirhemė (masė argjendi) tė numėruar, sepse nė mesin e tyre pati asash qė nuk lakmuan (pėr ēmim mė tė lartė). 

21. E ai qė e bleu nga Misiri (Egjipti) i tha gruas sė ve: “Bėni pritje tė kėnaqshme, se ėshtė shpresė t’ia shohim hajrin ose ta adoptojmė pėr fėmijė!” Ja, kėshtu (sikuse e shpėtuan nga bunari), Ne i bėmė vend Jusufit nė tokė (nė Egjipt), e qė t’ia mėsojmė atij shpjegimin pėr disa ėndėrra. All-llahu ėshtė mbizotėrues i punės sė vet, por shumica e njerėzve nuk e dinė (fshehtėsinė e ēėshtjeve). 

22. E kur e arriti pjekurinė e tij, Ne i dhamė pushtet e dituri. E kėshtu Ne i shpėrblejmė punėmirėt.