23. E ajo, nė shtėpinė ė sė cilės ishte Jusufi, i bėri lajka atij dhe ia mbylli dyert e i tha: “Eja!” Ai (Jusufi) tha: “All-llahu mė ruajtė, ai zotėriu im (e burri yt), mė nderoi me vendosje tė mirė (si mud t’i bėj hile nė familje)”. S’ka dyshim se tradhtarėt nuk kanė sukses. 

24. Ajo mėsyni atė qėllimidht, e atij do t’i shkonte mendja ndaj saj, sikur tė mos i prezentohej argumenti nga Zoti i tij. Ashtu (e bėmė tė vendosur) qė tė larojmė nga ai tė keqen dhe tė ndytėn. Vėrtet, ai ishte nga robėt tanė tė zgjedhur. 

25. Dhe, qė tė dy ata u ngutėn kah dera, e ajo ia grisi kėmishėn nga mbrapa dhe pranė dere ata tė dy takuan burrin e saj, e ajo tha “ēfarė mund tė jetė ndėshkimi i atij qė tenton tė keqen nė familjen tėnde, pėrpos tė burgoset, ose dėnim tė dhembshėm. ?” 

26. Ai (Jusufi) tha: “Ajo m’u vėrsul mua!” Njė dėshmitar nga familja e saj gjykoi: nėse kėmisha e tij ėshtė grisur pėrpara, ajo ka thėnė tė drejtėn, kurse ai gėnjen. 

27. E nėse kėmisha e tij ėshtė grisur prapa, atėherė gėnjen ajo, kurse ai ėshtė i drejtė. 

28. E kur e pa ai (burri i saj) kėmishėn e tij tė grisur prapa, tha: “Kjo ėshtė dredhi juaja, vėrtet dredhia juaj ėshtė e madhe!” 

29. “Jusuf, largohu nga kjo (mos ia pėrmend askujt)! E ti (gruas) kėrko falje pėr mėkatin tėnd, se vėrtet ti qenke fajtore!” 

30. Njė grup nga gratė e qytetit thanė: “Gruaja e zotėriut (e ministrit) i vėrsulet marrėzisht shėrbėtorit tė vet, atė e ka kapluar nė shpirt dashuria, e ne jemi tė bindura se ajo ėshtė nė humbje tė hapėt.