14. Lutje e vėrtetė ėshtė vetėm ajo drejtuar Atij, e ata qė u luten tė tjerė pos Tij, ata nuk u pėrgjigjen atyre asgjė tjetėr (gjendja e tyre ėshtė) vetėm si e aij qė shtrin duart (prej sė largu) kah uji, qė ai (uji) nuk do t’i arrijė (sepse uji ėshtė send i vdekur e nuk e kupton pėr etjen e tij). E lutja e jobesimtarėve (drejtuar pos Zotit) nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėshtim (kotėsi). 

15. Gjithēka ka nė qiej e nė tokė i bėn sexdhe vetėm All-llahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) ėshė hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje. 

16. Thuaj: “Kush ėshtė Zoti (Krijuesi) i qiejve e i tokės?” Thuaj: “All-llahu!” Thuaj: “A keni pranuar pos tij zota qė nuk kamė mundėsi t’i sjellin as dobi as dėm vetvetes?” Thuaj: “A ėshtė i barabartė i verbėri me atė qė sheh, ose, a janė tė njėjta errėsirat me dritėn?” A mos i bėnė All-llahut shokė (idhuj) e edhe zota krijuam si krijoi Ai dhe atyre u ėshtė bėrė i ngjashėm (i paqartė) krijimi (e nuk po dinė se ciliėshtė krijim i Zotit, e cili i idhujve)? Thuaj: “All-llahu ėshtė krijues i ēdo sendi, Ai ėshtė i vetmi ngadhėnjyes!” 

17. Ai e lėshon ujin (shiun) nga qielli e sipas madhėsisė sė tyre rrjedhin pėrrocka, kurse vele bart mbi vete shkumė tė fryer lart. Shkuma e ngjashme ėshtė edhe ajo kur shkrihet (metal) nė zjarr pėr tė pėrfituar ndonjė stoli ose ndonjė mjet. Kėshtu, All-llahu sqaron shembullin e tė sė vėrtetės dhe tė pavėrtetės. Pėr sa i pėrket shkumės (sė ujit apo tė metaleve), ajo hidhet si mbeturinė, ndėrsa ajo qė u sjell dobi njerėzve, ajo mbetet nė tokė. Kėsisoj All-llahu i sjell shembujt. 

18. Atyre qė i janė pėrgjegjur Zotit tė tyre u takon shpėrblimi mė i mirė, ndėrsa ata qė nuk iu pėrgjigjen Atij, ata do tė japin si kompensim, sikur tė ishte e tyre aqė shumė sa e gjithė pasuria tokėsore edhe njė herė aq. Ata kanė llogarinė mė tė rėndė, vendstrehimi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė shtrat i keq.