25. E qė me vullnetin e Zotit, ajo e jep frutin e vet nė ēdo kohė. All-llahu, pra u parashtron njerėzve shembuj ashtuqė ata tė mendojnė.  

26. Dhe shembulli i fjalės sė keqe si njė pemė e keqe qė ėshtė shkulur mbi tokė e qė nuk ka tė qėndruar.  

27. All-llahu forcon ata qė besuan nė fjalėne fortė (tė mirė) nė jetėn e kėsaj bote e edhe nė botėn tjetėr, ndėrsa mizorėt All-llahu i bėn tė humbur. All-llahu punon ēka tė dojė.  

28. A nuk i vėrejte ata qė dhuntinė e All-llahut e ndėrruan me mosbesim dhe popullin e vet e sollėn nė vendin e shkatėrrimit,  

29. (e sollėn) Nė Xhehennem tė shijojnė djegien, e sa vend i keq ėshtė ai.  

30. Ata i bėnin (krahasonin) shokė All-llahut pėr t’i shmangur (njerėzit) nga rruga e Tij. Thuaj: “Shfrytėzoni pėrjetimet se e srdhmja e juaj ėshtė te Zjarri!”  

31. Robėve tė Mi, tė cilėt besuan thuaju: “Tė falin rregullisht namazin dhe me atė qė i furnizuam ata, tė japin fshehtas e haptas, para se tė vijė njė ditė qė nė tė nuk ka as kompensim as miqėsi”.  

32. All-llahu ėshtė Ai qė i krijoi qiejt dhe tokėn, dhe lėshoi prej sė larti ujė (shi), e me tė nxjerr fruta si ushqim pėr ju, dhe pėr tė mirėn tuaj u vuri nė shėrbim anijet, tė lundrojnė nėpėr det me urdhėrin e Tij, e nė shėrbimin tuaj i vuri edhe lumenjtė.  

33. Pėr ju nėnshtroi diellin dhė hėnėn qė nė mėnyrė tė zakonshme vazhdimisht udhėtojnė. Pėr ju pėrshtati edhe natėn e ditėn.