27. Mandej, nė ditėn e gjykimit Ai i turpėron ata dhe thonė: “Ku janė ata qė m’i bėnit shokė Mua dhe pėr hir tė tyre grindeshit?” E ata qė ishin tė zotėt e dijės, do tė thonė: “Vėrtet, sot turpėsia dhe e keqja i pėrfshiu jobesimtarėt”. 

28. tė cilėt, duke qenė mizorė tė sė vetvetes sė tyre, engjėjt ua marrin shpirtin, e ata shprehin dorėzimin (nė momentin e vdekjes, duke thėnė): “Ne nuk ishim qė bėmė ndonjė tė keqe!” (u jipet pėrgjigja). Po All-llahu e di shumė mirė atė qė e punuat ju. 

29. Andaj, hyni nė dyert e Xhehennemit, aty do tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!” 

30. Atyre qė patėn frikė nga (dėnimi) All-llahu, u thuhet: “ē’ėshtė ajo qė shpalli Zoti juaj?” Ata thoshin: “Shpalli ēdo tė mirė!” Ata qė bėnė vepra tė mira, edhe nė kėtė jet kanė shpėrblim tė mirė, por shpėrblimi i tyre nė botėn tjetėr ėshtė shumė mė i mirė, e sa vend i mirė ėshtė ai i tė devotshėmve. 

31. Ështė Xhenneti i Adn-it, ku do tė hyjnė, nėn tė rrjedhin lumenj, aty kanė ēka tė dėshirojnė, ashtu i shpėrblen All-llahu tė ruajturit. 

32. tė cilvet duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: “Selamun alejkum” - gjetėt shpėtimin, hyni nė xhehet, pėr hir tė asaj qė vepruat. 

33. A mos presin ata (idhujtarėt) diēka tjetėr pėrveē t’u vijnė engjėjt (e t’ua marrin shpirtin) ose t’u vijė urdhėri (dėnimi) i Zotit tėnd. Ashtu punonin ata qė ishin para tyre, pra All-llahu nuk u bėri padrejtėsi atyre, por ata ishin qė vetvetes i bėnė padrejtė. 

34. Andaj, ata i goditi dėnimi i tė kėqijave qė i bėnė dhe i kaploi (i pėrfshiu ajo e keqe) ajo me tė cilėn ata talleshin.