80. All-llahu ju
bėri shtėpitė tuaja vendbanim tė qetė dhe nga lėkurat e kafshėve ju mndėsoi tė
keni shtėpi qė lehtė i bartni kur udhėtoni, e edhe kur vendoseni, ndėrsa nga leshi
dhe qimet e tyre, nga leshi i egėr i tyre, petka e shtroja dhe ti shfrytėzoni
pėr njė kohė.
81. All-llahu, nga
ajo qė krijoi Ai, ju bėri edhe hije, e nė kodra vendstrehime, edhe petka qė ju
mbrojnė prej tė nxehtit dhe petka qė ju mbrojnė nė luftė. Ashtu
All-llahu plotėson tė mirat nfaj jush, nė mėnyrė qė tė dorėzoheni (besoni).
82.
83. Ata i njohin tė
e All-llahut, pastaj i injorojnė, e shumica e tyre janė jobesimtarė.
84. E ditėn kur prej
secilit popull sjellim dėshmitarin, tyre qė nuk besuan nuk u jepet leje pėr
arsyetim, e as qė kerkohet prej tyre (tė arsyetohen).
85. Dhe kur do ta
shohin dėnimin ata qė ishin zullumqarė, atėherė as nuk do tu lehtėsohet, as
nuk do tu jepet afat.
86. Ata ishin
idhujtarėt kur do ti shohin idhujt e vet (zotat), thonė: O Zoti ynė, kėta,
janė idhujt tanė, tė cilėt ne i patėm adhuruar pos Teje! Ata (idhujt) ua
kthejnė fjalėn: Ju jeni rrencakė!
87. Dhe ata
(idhujtarėt) i dorėzohen All-llahut, e atė ēka ata e trillonin u
asgjėsohet.