88. Atyre qė nuk
besuan dhe penguan nga rruga e All-llahut, u shtojmė dėnim mbi dėnim pėr shkak
se bėnin shkatėrrime.
89. Dhe (pėrkujtoju
njerėzve) atė ditė, kur nė secilin popull do tė sjellim dėshmitarė kundėr
atyre. Ne ty tė shpallėm librin sqarim pėr ēdo send, udhėzim e mėshirė dhe
myzhde pėr myslimanėt.
90. All-llahu
urdhėron drejtėsi, bamirėsi, ndihmė tė afėrmve, e ndalon nga imoraliteti, nga e
neveritura dhe dhuna. Ju kėshillon ashtu qė tė merrni mėsim.
91. Meqė keni
premtuar, pra zbatojeni premtimin e dhėnė ndaj All-llahut, e mos i prishni
betimet pasi i keni vėrtetuar ato, duke qenė se All-llahun e bėtė garant
tuajin. Vėrtet, All-llahu e di se ēka punoni.
92. Mos u bėni (nė
ēėshtjet e betimit) si ajo (grua) qė e prish tjerrin e saj psi tė ketė dredhur
fort, e ti bėni betimet tuaja dredhi (mahtrim) mes jush, pėr shkak se njė
popull ėshtė mė i madh se tjetri. All-llahu vetėm ju sprovon me kėtė, e nė
ditėn e gjykimit Ai gjithsesi do tju sqarojė atė gjė rreth tė cilės
kundėrshtoheshit.
93. Sikur tė
dėshironte All-llahu do tju bėnte njė popull (nė njėfe) por (sipas dijes sė
Vet) Ai e lė tė humbur atė qė do, dhe e udhėėzon tjetrin qė do, e patjetėr do
tė pėrgjigjeni pėr atė qė vepruat.