17.Suretu El-Isra

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Pa tė meta ėshtė Lartėmadhėria e Atij qė robin e Vet e aloi nė njė pjesė tė natės prej Mesxhidi Haramit (prej Qabes) gjer nė Mesxhidi Aksa (Bejti Mukaddes), rrethinėn e tė cilės Ne e kemi bekuar, (ia bėmė kėtė udhėtim) pėr t’ia treguar atij disa nga argumentet Tona. vėrtet, Ai ėshtė dėgjuesi ( i fjalėve tė Mu hamedit), pamėsi (i punėve tė Muhammedit). 

2. Edhe Musai Ne i kemi dhėnė librin dhe atė (librin) e bėmė udhėrrėfyes pėr beni israilėt qė tė mos marrin, pėrveē Meje, ndonjė qė i besojnė ēėshtjet. 

3. Pasardhėsit tė atyre qė i batėm (ishpėtuam) sė bashku me Nuhun (bėhuni mirėnjohės!) Vėrtet ai ishte rob shumė falėnderues. 

4. Ne u kumtuam nė libėr beni israilve: “Ju do tė bėni shkatėrrime dy herė nė tokė dhe do tė tejkaloni duke bėrė zullum tė madh”. 

5. Kur erdhi koha e premtimit tė parė, Ne dėrguam kundėr jush njerėz Tanė, qė ishin tė fuqishėm e tė ashpėr (sulmues) dhe ata hulumtuan (rreth e pėrqark) pėrreth vendit (duke mos u frikėsuar). E ai (ndėshkim) ishte vendim i preė. 

6. Pastaj, Ne ua kthyem juve mbisundimin kundėr atyre, ju pėrforcuam me pasuri e me djem dhe ju shtuam mė sė shumti. 

7. Nėse bėni mirė, bėni pėr vete, e nėse bėni keq, bėni kundėr vetes. E kur vjen koha e fundit (herėn e dytė Ne i dėrgojmė) qė t’ju shėmtojnė tė fytyrat tuaja, qė tė hyjnė nė xhaminė (Aksa) sikurse hynė heėrn e parė dhe qė tė shkatėrrojnė rrėnjėsisht atė qė arrijnė.