39. Kėto janė nga urtėsia qė Zoti yt tė shpalli ty. Mos shoqėro me All-llahun ndonjė zot tjetėr e tė hidhesh nė Xhehennem i qortuar dhe i larguar. 

40. A mos u dalloi Zoti juaj me djem, e pėr vete zgjodhi melaike qė ju i mendoni femra? Vėrtet, ju jeni duke thėnė fjalė tė mėdha. 

41. Ne sqaruam nė mnyrė tė ndryshme (argumentet) nė kėtė Kur’an, ahtu qė ata tė nxjerrin pėrvojė, por kjo nuk u shtoi atyre tjetėr, vetėm se largim (nga e vėrteta). 

42. Thuaj: “sikur tė kishte zota tė tjerė pėrveē Atij, sikundėr thonė ata, atėherė ata (zotat) do tė kėrkonin rrugė pėr mbizotėrim ndaj tė Madhėruarit (pėr t’ia marrė pushtetin). 

43. I pa tė meta ėshtė Ai, Lartėsia e Tijėshtė e madhe nga ajo qė thonė ata. 

44. Lartmadhėri tė merituar i shprehin Atij shtatė qiejt e toka dhe ēka ka nė to, e nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron (nuk i bėnė tesbihė), duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk kuptoni atė madhėrim tė tyre (pse nuk ėshtė nė gjuhėn e tuaj). Ai ėshtė i butė dhe fal shumė. 

45. Kur ti e lexon Kur’anin, nė mes teje dhe atyre qė nuk e besojnė botėn tjetėr, Ne e vėmė njė perde tė padukshme. 

46. Ndėrkaq, nė zemrat e tyre vėmė njė mbulesė dhe shurdhim tė thellė tė veshėve tė tyre qė nuk mund ta kuptojnė atė. E kur e pėrmend ti nė Kur’an Zotin tėnd, vetėm Atė, ata ikin mbrapa dhe largohen. 

48. Shih se si tė mveshin ty epitete (i ēmendur, poet, i magjepsur), andaj ata kanė humbur dhe nuk mund tė gjejnė rrugėn (e vėrtetė). 

49. Ata thanė: “Apasi tė bėhemi eshtra tė kalbur, dhe e pluhur, a mos do tė bėhemi krijesė e re e ringjallur?”