59. Neve nuk na pengoi asgjė qė t’u sjellim argumente (mrekulli0, pos asaj qė ata tė parėt i pėrgėnjeshtruan ato. Ne i dhamė Themudit deven (mrekulli) konkrete, e ata e mohuan atė. E mrekullitė (ose fenomenet natyrore qė shkatėrrojnė), Ne nuk i dėrgojmė pėr tjetėr vetėm pėr frikėsim. 

60. pėrkujto, kur Ne tė thamė: “Zoti yt ka pėrfshirė (me dijen e Vet) tė gjithė njerėzit (e di qė kėta nuk besojmė edhe nė ju sjellėsh mrekulli). E atė pamjen tėnde qė tė treguam (natėn e Miraxhit) dhe pemėn e mallkuar (tė pėrmendur nė Kur’an), nuk ibėmė tjetėr vetėm sprovė pėr njerėz. Ne i frikėsojmė ata (idhujtarėt), po nuk shton ai tjetėr vetėm se rebelim tė madh. 

61. Pėrkujto kur Ne u thamė engjėjve: “Bėni sexhde Ademit!” (nė shenjė pėrshėndetjeje) e ata i bėnė, me pėrjashtim tė Iblisit. Ai tha: “A t’i bej sexhde atij qė e krijove nga balta?” 

62. (mandej vazhdoi e) tha: “A e sheh (i tha Zotit) kėtė qė Ti e vlerėsove mbi mua, nėse mė lė tė jetojė deri nė ditėn e kijametit, unė gjithsesi do t’i shfaros pasardhėsit e tij, mė pėrjashtim tė njė pakice”. 

63. (Zoti) tha: “Shko, ekush prej tyre vjen pas teje, shpėrblimi juaj ėshtė Xhehennemi, shpėrblim i plotė”. 

64. Dhe me atė alarmin e zėrit tėnd, mashtroje atė qė mundesh prej tyre, me kalorėsit e kėmbėsorėt tu thirri (bėrtitu) ata, pėrzieju me ta nė pasuri dhe nė fėmijė dhe premtoju atyre, po shejtani nuk u premton tjetėr, pėrveē mashtrim. 

65. Nė tė vėrtet, ti nuk ke kurrfarė fuqie ndaj robėrve tė Mi. Mbrojtja e Zotit tėnd ėshtė e mjaftueshme (pėr ata). 

66. Zoti juaj ėshtė Ai qė pėr ju mundėssoi lundrimin e anijeve nė det nė mėnyrė qė tė kėrkoni nga tė mirat e Tij. Vėrtet, Ai ėshtė shumė mėshirues ndaj jush.