187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i’tikafė) nė xhamia, mos t’u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.  

188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).  

189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: “Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.  

190. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut  kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).