187. Natėn e
agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju
jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua
pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe
kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė
dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni
deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė itikafė) nė xhamia, mos tu
afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra
mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve
argumentet e veta qė ata tė ruhen.
188. Dhe mos e hani
pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me
ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė
pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani
atė).
189. Tė pyesin ty
pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: Ato janė pėrcaktime tė kohės prė
njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė
mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert
e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.
190. Dhe luftoni nė
rrugėn e All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė
e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė
luftėn).