105. Ne me urtėsi e zbritėm atė (Kur’anin) dhe me urtėsi ėshtė zbritur. E ty nuk tė dėrguam tjetėr vetėm se pėrgėzues dhe qortues. 

106. Dhe (ta shpallėm) Kur’anin qė Ne e ndam pjesė - pjesė pėr t’ua lexuar njerėzve dalėngadalė dhe ashtu e shpallėm atė njė pas njė. 

107. Thuaj: “I besuat ju atij ose nuk i besuat (atij nuk i bėhet dėm), e atyre qė u ėshtė dhėnė dijeni (nga lbrat e parė) para tij, kur u lexohet atyre, ata hudhen me fytyra (pėrdhe) duke i bėrė sexhde”. 

108. Dhe thonė: “I lartėsuar ėshtė Zoti ynė, premtimi i Zotit tonė ėshtė realizuar”. 

109. Dhe duke qarė hudhen me fytyra (kur e dėgjojnė Kur’anin) dhe ai ua shton eshe mė pėruljen (ndaj All-llahut0. 

110. Thuaj: “Thėrrisni: All-llah ose thėrrisni Er Rrahman, me tė cilindo qė ta thėrrisni (me kėta dy emra), emrat e Tij janė mė tė bukurit. E ti mos e ngrit zėrin (duke lexuar) nė namazin tėnd, po as mos e ul tepėr nė tė, e mes kėsaj kėrkoje njėrrugė mesatare”. 

111. Dhe thuaj: “Falenderuar qoftė All-llahu, i cili nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė sundim, dhe i pėrket aftėsisė, nuk ka nevojė pėr ndihmėtarė, dhe madhėroje Atė me madhėrinė qė i takon”.   

 

18.Suretu El-Kehf

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i takon vetėm All-llahut qė ia shpalli robit tė vet Librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė kundėrthėnie. 

2. (ia shpalli) Tė saktė (pa shmangie), pėt t’ua tėrhequr vėrejtjen (atyre qė nuk besojnė) ndaj njė dėnimi tė rėndė prej Tij, e pėr t’i pėrgėzuar besimtarėt qė bėjnė vepra tė mira, se ata do tė kenė njė shpėrblim tė mrekullueshėm. 

3. Duke qenė nė tė pėrgjithmonė. 

4. Pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen atyre qė thanė se All-llahu ka fėmijė.