6. E pėr ata qė mohuan ėshtė njėlloj, ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata nuk besojnė.  

7. All-llahu vėndoi vulė nė zemrat e tyre dhe vėshėt e tyre, ndėrsa nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e pėr ta ka dėnim tė madh.  

8. Ka prej njerėzve qė thonė: “Ne i besojmė All-llahut dhe jetės tjetėr (ahiretit)”, por ata nuk janė besimtarė.  

9. (Pėrpiqen ta) mashtrojnė All-llahun dhe ata qė besuan, por nuk mashtrojnė tjetėrkė pos vetes, dhe nuk e kuptojnė! 

10. Nė zemrat e tyre ka sėmundje, pra All-llahu ua shton sėmundjen, dhe pėsojnė dėnim tė dhembshėm pėr shkak se pėrgėnjenin .  

11. E kur atyre u thuhet: “Mos bėni ē’rregullira nė tokė”! Ata thonė: “Ne jemi vetėm paqėsues!”  

12. A nuk janė vėrtet ata ē’rregulluesit?; Por nuk kuptojnė! 

13. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni sikurse besuan njerėzit! Ata thonė: “A tė besojmė ashtu siē besuan mendjelehtit?” A nuk janė vėrtet mu ata mendjelehtit?; Por nuk e dinė.  

14. E kur i takojnė ata qė besuan thonė: “Ne besojmė!” por kur veēohen me djajt e vet u thonė: “Ne jemi me ju, ne vetėm jemi tallur”.  

15. All-llahu tallet me ta, dhe ua shton tė kėqiat duke i lėnė tė bredhin.  

16. Tė tillėt janė ata qė blenė lajthitjen me udhėzimin, pra nuk pati fitim tregėtia e tyre dhe ata nuk qenė tė udhėzuar.