84. Ne i mundėsuam atij forcė nė tokė dhe i dhamė mundėsi pėr ēdo send qė tė mund tė arrijė. 

85. Ai iu rrek njė aso mundėsie (dhe mori rrugėn nga perėndimi). 

86. Deri kur vendperėndimin e diellit, e gjrti se po perėndon nė njėfarė burimii me lym tė zi dhe aty e gjeti njė popull. E Nei thamė: “O Dhulkarnejn, ose do t’i dėnosh, ose do t-i marrėsh me tė mirė e t’i udhėzosh!” 

87. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Ai qė vazhdon edhe mėtej tė jetė zullunqar, atė do ta dėnojmė, pastaj i kthehet Zotit tė vet e Ai e dėnon atė me njė dėnim tė tmerrshėm”. 

88. Sa i pėrket atij qė besoi dhe bėri vepra tė mira, atij i takon shpėrblimi mė i mirė (Xhenneti) dhe atij nga ana Jonė do t’i bėjmė lehtėsi (nė jetė). 

89. Pastaj, ai iu rrek njė aso mundėsie (mori rrugėn e lindjes). 

90. Deri kur arriti vndlindjen e diellit, e gjeti atė se po lind mbi njė popull, qė nuk i kemi dhėnė ndonjė mbulojė prej tij (diellit). 

91. Ashtu (bėri edhe me kėtė popull), e Ne e kemi ditur gjendjen e tij (mundėsitė dhe sundimin e drejtė tė tij). 

92. Mandej, ai iu rrek ėrsėri njė aso mundėsie (njė rrugė tė tretė mes perėndimit e lindjes - nga veriu). 

93. Deri kur arriti mes dy kodrave (si penda) dhe mbrapa tyre gjeti njė popull qė thuajse nuk kuptonte asnjė gjuhė (pėrveē gjuhės sė vet). 

94. Ata thanė: “O Dhulkarnejn, vėrtet Jexhuxhi dhe Mexhuxhi janė duke bėrė shkatėrrime nė tokė, a bėn qė ne tė japim ty njė kontribut (njė formė tagri a tatimi), e qė tė bėsh njė pendė mes nesh dhe mes tyre?” 

95. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Atė qė mua ma mundėsoi Zoti im ėshtė shumė mė e mirė (nga ajo qė mė ofroni ju), po ju mė ndihmoni me fuqi punėtore tė bėj njė pendė tė fortė mes jush dhe mes atyre!”. 

96. Mė sillni copa tė hekurit! E kur e nivelizoi ai me dy anėt e kodrave, tha: “Ndizni!” e kur e bėri atė (hekurin) zjarr (si zjarr nga tė ndezurit) tha: “Mė sillni bakėr tė shkrirė t’ia hedhė atij!” 

97. E ata as nuk arritėn ta kapėrcenin e as ta shponin.