98. Ai (Dhulkarnejni) tha: “Kjo ėshtė njė e mirė nga Zoti im, e kur tė vjen caktimi i Zotit tim, Ai e bėn atė rrafsh, e caktimi i Zotit tim ėshtė i sigurt. 

99. (Kur tė vijė caktimi i Zotit, ose kur tė dalin Jexhuxh Mexhuxhėt) Ne bėjmė atė ditė qė ata tė pėrzihen si valėt njėra me tjetrėn. Dhe i fryhet Surit (pėr herėn e dytė) e tė gjithė ata i tubojmė. 

100. Atė ditė ua prezentojmė zhehenemin jobesimtarėve me njė prezentim tė hapėt (trishtues). 

101. Atyre qė sytė i kishin tė mbuluar ndaj argumenteve te Mia dhe qė nuk mund tė dėgjonin (fjallėt e All-llahut). 

102. A mos menduan aa qė nuk besuan se pėrkundėr Meje tė marrin zota (mbrojtės) robtė e Mi? Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt Xhehennemin vendpritje. 

103. Thuaj: “A t’ju tregojmė pėr mė tė dėshpruarit nė veprat e tyre?” 

104. Ata janė veprimi i tė cilėve u asgjėsua nė jetėn e kėsaj bote, e megjithatė ata mendojnė se janė kah bėjnė mirė. 

105. Tė tillėt janė ata qė nuk besuan argumentet e Zoit tė tyre as takimin (ringjalljen) e Tij, andaj veprat e tyre shkuan huq dhe nė ditėn e gjykimit atyre nuk do t’u jepet kurrfarė vlere. 

106. Kėtė, ngase shpėrblimi i tyre ėshtė Xhehennemi, pėr shka se nuk besuan dhe argumentet e Mia e tė dėrguarit e Mi i morėn pėr tallje. 

107. S’ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, vendpritje pėr ta janė Xhennetet e Firdevsit. 

108. Aty do tė jenė pėrgjithmonė, e nuk kėrkojnė tė largohen nga ai (ose t’u ndryshohet). 

109. Thuaj: “sikur tė ishte deti ngjyrė pėr t’i shkruar fjalėt e Zotit tim, deti (uji i tij) do tė shterrej para se tė pėrfundojnė fjalėt e Zotit tim, e edhe sikur tė sillnim shtesė edhe njė si ai (deti)”. 

110. Thuaj: “Unė jam vetėm njeri, sikurse ju, mua mė shpallet se vetėm njė Zot ėshtė Zoti juaj, e kush ėshtė qė e shpreson takimin e Zotit tė vet, le tė bėjė vepėr tė mirė, e nė adhurimin ndaj Zotit tė tij tė mos pėrziejė askė.