197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin  nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time.  

198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit , pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife) , pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.  

199. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.  

200. E kur t’i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: “Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!” pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.  

201. E, ka prej tyre asish qė thonė: “Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!”  

202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.