65. Ai ėshtė Zoti i qiejve dhe i tokės dhe ēka ka nė mes tyre, pra Atė adhuroje, e nė adhurim ndaj Tij bėhu i qėndrueshėm. A di pėr Tė ndonjė emnak (adash)! 

66. E njeriu thota: “A njėmed pasi tė vdes do tė nxirrem i gjallė (do tė ringja;;en)?” 

67. Po, a nuk po mendon njeriu se Ne e krijuam atė mė parė kur ai nuk ishte asgjė? 

68. Pasha Zotin tėnd, Ne do t’i tubojmė (pas ringjalljes) ata bashkė mė djajtė dhe do t’i afrojmė ata rreth Xhehennemit tė gjunjėsuar. 

69. Pastaj, nga secili grup do t’i kapim ata qė kishin qenė mė jorespektues ndaj tė Gjithmėshirshmit. 

70. E Ne e dujmė mė sė miri se cili prej tyre ka mė meritė tė hudhet nė tė. 

71. Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t’i afrohet atij. Ky (kontaktim i Xhehennemit) ėshtė vendim i kryer i Zotit tėnd. 

72. Pastaj, (pas kalimit pran tij) do t’i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur (mėkateve), e zullumqarėt do t’i lėmė aty tė gjunjėzuar. 

73. E kur u lexoheshin atyre ajetet tona tė argumentuara, ata qė nuk kshin besuar u thoshin atyre qė kishin besuar: “Cili grup (ne ose ju) ka vend jete mė tė mirė dhe kuvend mė autoritativ?” 

74. E, sa e sa gjenerata kemi shkatėrruar para tyre e qė ishin mė tė pajisur dhe mė tė dukshėm. 

75. Thuaj: “Atij qė ėshtė nė humbje (nė mosbesim), le t’ia vazhdojė atij i Gjithfuqishmi pėr njė kohė, e kur do ta shohin atė qė po u premtohet: ose dėnimin (nė kėtė jetė) ose kijametin, atėherė do ta kuptojnė se kush do tė jetė nė pozitė mė tė keqe dhe mė i dobėt nė pėrkrahje!” 

76. E All-llahu u shton besimi atyre qė u udhėzuan, e veprat e mira tė pėjetshme, janė shprblim mė i dobishėm te Zoti yt, dhe pėrfundim me i mirė.