203. All-llahun
pėrmendeni nė ditėt e caktuara (nė ditėt e
bajramit).
204. Ka ndonjė nga
njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr
gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet
All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i
rreptė.
205. E posa tė
kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat
(mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin
(fesadin).
206. Dhe kur i thuet
atij: Kij frikė All-llahun!, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i
shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).
207. Ka nga
njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu
ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.
208. O ju qė besuat,
hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni
rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.
209. E nėse devijoni
pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i
plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.
210. Ata nuk janė
duke pritur tjetėr, por vetėm tu vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn
e gjykimit) nėn hije tė reve, (tu vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer
(kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė
gjitha ēėshtjeve.