203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara  (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni.  

204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.   

205. E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).  

206. Dhe kur i thuet atij: “Kij frikė All-llahun!”, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).  

207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.  

208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.  

209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.  

210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t’u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t’u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.