126. Ai (All-llahu)
thotė: Ashtu si harrove ti argumentet Tona qė ti ofruam, ashtu je ti i
harruar sot.
127.
Po kėshtu Ne e shpėrblejmė edhe atė qė zhytet nė mėkate dhe nk i beson
argumentet e Zotit tė vet, po dėnimi nė botėn tjetėr ėshtė edhe mė i ashpėr dhe
i pėrjetshėm.
128 A nuk e kanė tė qartė ata se sa breza para tyre i kemi
zhdukur, e kėta ecin nėpėr ato vendbanime tė tyre. Nė gjurmėt
e atyre ka fakte pėr ata qė kanė arsye tė shėndoshė.
129. E, sikur tė mos
ishte vendimi dhe afati i caktuar mė heret nga Zoti yt,
dėnimi do ti kapte ata.
130. Prandaj, ti
bėhu i durueshėm ndaj asaj qė thonė ata, dhe duke falėnderuar Zotin tėnd, falu
para lindjes sė diellit dhe para perėndimit tė tij, falu edhe nė orėt e matės
dhe nė skajet e ditės, ashtu qė tė gjejsh kėnaqėsi (me shpėrblim).
131. Dhe mos ia ngul sytė bukurisė sė kėsaj jete me tė cilėn i bėmė tė
kėnaqen disa prej tyre (mosbesimtarė), e pėr ti sprovuar me tė, sepse
shpėrbimi i Zotit tėnd ėshtė mė i mirė dhe ėshtė i pėrjetshėm.
132. Urdhėro
familjen tėnde tė falė namaz, e edhe ti vetė zbatoje atė, ngase zne nuk
kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė
frnizojmė ty (dhe ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė ruhet.
133. Ata thanė:
pėrse nuk na solli ai ndonjė argument nga Zoti i vet? A nuk u erdhi atyre
sqarim (nė Kuran) pėr atė qė ishte nė broshurat e mėparshme.
134. Dhe sikur ti
ndėshkonim ata me ndonjė dėnim para tij (para se tė shpallim Kuranin) ata do
tė thonin: Zoti ynė, pėrse nuk na ēove ndonjė tė dėrguar qė tiu pėrmbaheshim
fakteve Tua para se tė poshtėroheshim e tė mjeroheshim.
135. Thuaj: Secili
ėshtė duke pritur, pra pritni edhe ju, se sė shpejti do ta kuptoni se kush
ishin ithtarėt e rrugės sė drejtė dhe e gjeti tė vėrtetėn.