102 Ata nuk nuk do tė dėgjojnė as zhurmėn e tij, dhe ata do tė jenė pėrgjithmonė tė kėnaqur me atė qė e dėshirojnė vetė. 

103. Ata nuk do t’i shqetėsojė ajo frika e madhe (e fyerjes sė gurit), dhe do t’i presin engjėjt (duke u uruar): “Kjo ėshtė dita e juaj qė u premtohej”. 

104. (Pėrkujto) Atė ditė kur Ne e paloj qiellin sikurse palimi i fletėve nė libėr. Ashtu sikundėr e kemi filluar krijimin (tuaj), e rikthejmė. Ky ėshtė obligimi yni, e Ne e bėjmė kėtė. 

105. Ne e kemi shėnuar nė Zebur (nė librat e shenjtė) pas shėnimit (nė Lehvi mahfudh), se me tė vėrtetė tokėn do ta trashėgojnė robtė e Mij tė mirė. 

106. Ne kėtė (qė u pėrmend) ka mjaft pėr njė popull tė dėgjueshėm. 

107. E Ne tė dėrguam ty (Muhammed) vetėm si mėshirė pėr tė gjitha krijesat. 

108. Thuaj: “Mua mė shpallet se Zoti i juaji ėshtė vetėm njė Zot, e ju a po dorėzoheni?” 

109. E nėse ata refuzojnė, ti thuaju: “Unė u njoftova ju nė mėnyrė tė barabartė, dhe se unė nuk e di se ėshtė afėr ose larg ajo qė po premtoheni?” 

110. Ai e di thėnien e haptė, e di edhe atė qė mbani fashehtė. 

111. E nuk e di, mos ėshtė kjo sprovė pėr ju (vonesa e dėnimit), apo tė kėnaqeni deri nė njė kohė. 

112. Ai (Muhammedi) tha: “Zoti im, gjyko (mes meje dhe atyre gėnjeshtarėve) me tė vėrtetėn! E Zoti ynė, Mėshirues ėshtė ai prej tė cilit kėrkohet ndihmė kundėr asaj qė ju pėrshkruani!”