24. Dhe ata janė qė u udhėzuan me fjalėt mė tė mira dhe u udhėzuan nė rrugėn e lavdishme. 

25. S’ka dyshim se ata tė cilėt nuk besuan dhe pengojnė prej rrugės sė All-llahut dhe prej xhamisė sė shenjtė (Qabes), tė cilėn Ne e bėmė tė barabartė pėr njerėz, qofshin vendas ose tė ardhur, dhe, kushdo qė tė pėrpiqet tė bėjė ndonjė tė keqe a ndonjė mėkat, Ne kemi pėr t’ua shijuar njė dėnim tė idhėt. 

26. Pėrkujtoje kur Ne e udhėzuam Ibrahimin pėr nė vendin e shtėpisė (Qabės): tė mos mė pėrshkruaj Mua shok, pastroje shtėpinė Time pėr ata qė e vizitojnė (bėjnė tavaf) qė qėndrojnė nė kėmbė duke u falur, pėrkulur dhe qė bėjnė sexhde. 

27. Dhe thirr ndėr njerėz pėr haxhin, se tė vijnė ty kėmbėsorė e edhe kalorės me deve tė rraskapitura qė vijnė prej rrugėve tė largėta. 

28. (vijnė) Pėr tė qenė tė pranishėm nė dobitė e tyre dhe qė ta pėrmendin All-llahun nė ato ditė tė caktuara (nė shenjė falėnderimi) dhe pėr qė i ka furnizuar me kafshė. Hani pra, prej tyre (kurbanave) dhe ushqeni tė ngushtuarin e tė varfėrin. 

29. Pastaj le tė heqin papastėrtinė e tyre, le t’i zbatojnė premtimet e veta dhe le tė sillėn (bėjnė tavaf) rreth shtėpisė sė lashtė. 

30. Pra, kėshtu: Kush madhėron atė qė All-llahu e bėri tė shenjtė, ajo ėshtė mė e dobishme pėr te Zoti i vet. Juve u janė lejuar kafshėt, pos atyre qė u lexohen (nė Kur’an) pra largohuni nga ndyesitė e idhujve dhe largohuni fjalės shpifėse.