56. Atė ditė i tėrė sundimi i takon vetėm All-llahut, Ai gjykon mes tyre, E sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata kanė kėnaqėsitė e tyre nė xenete. 

57. Ndėrsa, ata qė nuk besuan dhe pėrgėnjeshtruan argumentet ona, tė tillėt kanė dėnim me nėnēmim. 

58. E ata qė pėr hir tė All-llahut braktisėn atdheun e tyre, (e duke luftuar) u vranė ose vdiēėn, All-llahu do t’i shpėrblej me shpėrblimin mė tė mirė, e s’ka dyshim All-llahu ėshtė mė i miri shpėrblyes. 

59. Ata do t’i vė nė njė vend ku do tė jenė tė kėnaqur. All-llahu di mė sė miri (kush ēka merion) dhe ėshtė shumė i butė. 

60. Kjo ėshtė kėshtu! E kush ndėshkon tjetrin me tė njejtėn masė me tė cilėn ka qenė i ndėshkuar vetė, e pastaj atij pėrsėri i bėhet padrejtė, All-llahu do ta ndihmojė atė patjetėr. All-llahu shlyen shumė tė kėqijat dhe falė mėkatet. 

61. Kėtė (ndihmė) e bėn ngase All-llahu (fuqiplotė) ėshtė Ai qė fut natėn nė ditė e ditėn nė natė (dke shkurtuar njėrėn e zgjatur tjetrėn). All-llahu me tė vėrtetė dėgjon (thėniet) e sheh (punėt). 

62. Kjo ngase All-llahu ėshtė Ai i vėrteti, dhe atė qė lusin ata pos Tij ėshtė e kotė. All-llahu ėshtė vėrtetė Ai i larti, i madhi. 

63. A nuk e di se All-llahu e lėshoi shiun prej qiellit, e toka agon e gjelbėruar, vėrtet, All-llahu ėshtė i kujdesshėm, mirėnjohės. 

64. Vetėm e Tij ėshtė ēka ka nė tokė, All-llahu ėshtė Ai qė s’ka nevojė pėr asgjė, ėshtė i plotfuqishmi i falėnderuari.