21. O ju qė besuat, mo s shkoni gjurmėve tė djallit, pse kush ndjek gjurmėt e djallit ai urdhėron pėr tė shėmtuara e tė irituara, e sikur tė mos ishte mirėsia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, askush prej jush nuk do tė pastrohej mė kurrė (prej mėkatesh), por All-llahu e pastron atė qė do Ai. All-llahu dėgjon e di. 

22. Tė ndershmit dhe tė pasurit nga ju, tė mos betohen se nuk do t’u jain t afėrmve, tė varfėrve dhe atyre qė pr hir tė All-llahut lanė vendlindje e tyre, po le t’ua falin (gabimin) dhe mos t’ua zėnė pėr tė madhe. A nukdėshironi qė All-llahu t’u falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė. 

23. Vėrtet, ata qė akuzojnė gratė e ndershme, besimtare tė pafajshme, janė tė mallkuar nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr dhe ata i pret njė dėnimshumė i madh. 

24. Nė atė ditė kur dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart e tyre dhe kėmbėt e tyre pėr atė qė ata kanė punuar. 

25. Atė ditė All-llahu ua plotėson shpėrblimin e merituar, e ata e dinė se All-llahu ėshtė Ai i vėrteti, i qarta nė drejtėsi. 

26. Tė kėqiat (fra ose fjalė) janė pėr tė kėqinjtė edhe tė kėqinjtė janė pėr tė kėqijat, ndėrsa tė ndershmet janė pėr tė ndershmit edhe tė ndershmit janė pėr tė ndershmet. Ata janė tė pafajshėm nga ajo qė u thotė atyre. Ata kanė falje tė madhe dhe furnizimtė begatshėm. 

27. O ju qė besuat, mos hyni nė shtėpi tė huaja pa kėrkuar leje dhe pa pėrshėndetur njerėzit e saj. Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė merri mėsim.