21. O ju qė besuat,
mo s shkoni gjurmėve tė djallit, pse kush ndjek
gjurmėt e djallit ai urdhėron pėr tė shėmtuara e tė irituara, e sikur tė mos ishte
mirėsia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, askush prej jush nuk do tė
pastrohej mė kurrė (prej mėkatesh), por All-llahu e pastron atė qė do Ai. All-llahu dėgjon e di.
22.
Tė ndershmit dhe tė pasurit nga ju, tė mos betohen se nuk do tu jain t afėrmve, tė varfėrve dhe atyre qė pr hir tė
All-llahut lanė vendlindje e tyre, po le tua falin (gabimin) dhe mos tua zėnė
pėr tė madhe. A nukdėshironi qė All-llahu tu falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė.
23. Vėrtet, ata qė
akuzojnė gratė e ndershme, besimtare tė pafajshme, janė tė mallkuar nė kėtė
botė dhe nė botėn tjetėr dhe ata i pret njė dėnimshumė i madh.
24. Nė atė ditė kur
dėshmojnė kundėr tyre gjuhėt e tyre, duart e tyre dhe kėmbėt e tyre pėr atė qė
ata kanė punuar.
25. Atė ditė
All-llahu ua plotėson shpėrblimin e merituar, e ata e dinė se All-llahu ėshtė
Ai i vėrteti, i qarta nė drejtėsi.
26. Tė kėqiat (fra ose fjalė) janė pėr tė kėqinjtė edhe tė kėqinjtė janė
pėr tė kėqijat, ndėrsa tė ndershmet janė pėr tė ndershmit edhe tė ndershmit
janė pėr tė ndershmet. Ata janė tė pafajshėm nga ajo qė u
thotė atyre. Ata kanė falje tė madhe dhe furnizimtė
begatshėm.
27. O ju qė besuat,
mos hyni nė shtėpi tė huaja pa kėrkuar leje dhe pa pėrshėndetur njerėzit e saj.
Kjo ėshtė mė mirė pėr ju nė mėnyrė qė merri mėsim.